Antkainis – procentinis ar piniginis priedas, pridedamas prie prekės ar paslaugos savikainos, siekiant nustatyti galutinę pardavimo kainą ir uždirbti pelno. Jis padengia ne tik tiesiogines sąnaudas, bet ir prisideda prie bendro įmonės pelningumo bei veiklos tęstinumo. Antkainis dažnai priklauso nuo sektoriaus, konkurencinės aplinkos, paklausos, prekės unikalumo ar sezoniškumo. Pavyzdžiui, mažmeninė prekyba gali taikyti standartinius antkainius, […]
Defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį, kai pinigų perkamoji galia didėja. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti palanku vartotojams, defliacija dažnai signalizuoja apie ekonomikos nuosmukį, mažėjančią paklausą ir investicijų stabdymą. Defliaciją gali sukelti vartojimo sumažėjimas, perteklinė gamyba, pinigų pasiūlos sumažėjimas ar neigiami lūkesčiai dėl ekonomikos ateities. Šis reiškinys pavojingas […]
Infliacija – bendro kainų lygio kilimas ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Tai reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų. Infliacija yra natūralus ekonomikos reiškinys, tačiau per didelis jos augimas gali lemti ekonominį nestabilumą. Infliaciją gali sukelti keli veiksniai: paklausos perteklius, gamybos kaštų augimas […]
Disinfliacija – infliacijos tempo lėtėjimas, kai kainos vis dar kyla, bet mažesniu tempu nei anksčiau. Tai nėra kainų kritimas, kaip defliacijos atveju, o tik augimo sulėtėjimas. Disinfliacija dažnai laikoma teigiamu reiškiniu, nes rodo, kad kainų augimas tampa stabilesnis ir labiau kontroliuojamas. Disinfliacija gali būti pasiekta per monetarinę politiką – pavyzdžiui, centrinio banko palūkanų normų didinimą […]
Importas – prekių ar paslaugų įsigijimas iš užsienio šalies vidaus vartojimui ar tolesniam perdirbimui. Tai vienas pagrindinių tarptautinės prekybos komponentų, leidžiantis šalims gauti tai, ko jos negamina arba kas vietoje būtų brangiau ar mažiau efektyvu. Importas prisideda prie vartotojų pasirinkimo įvairovės ir verslo konkurencingumo. Importuojamos gali būti tiek fizinės prekės (pvz., žaliavos, maisto produktai, technika), […]
Eksportas – prekių ar paslaugų pardavimas iš vienos šalies į kitą, siekiant gauti pajamų iš užsienio rinkų. Tai vienas pagrindinių tarptautinės prekybos komponentų, padedantis šalims plėsti gamybą, didinti užimtumą ir auginti bendrąjį vidaus produktą (BVP). Eksportas stiprina ekonominius ryšius tarp valstybių ir skatina konkurencingumą. Eksportas gali būti materialus (pvz., mašinos, žaliavos, maisto produktai) ir nematerialus […]
Vertė – ekonominė ar subjektyvi daikto, paslaugos ar reiškinio svarba, naudinga konkrečiam asmeniui, įmonei ar visuomenei. Ji gali būti išreiškiama pinigais (rinkos vertė), naudingumu (vartotojo vertė) ar moraliniais bei kultūriniais kriterijais. Vertė yra esminė sąvoka priimant sprendimus tiek versle, tiek kasdieniuose pasirinkimuose. Ekonomikoje vertė dažnai skirstoma į rinkos vertę (už kiek galima parduoti), vidinę vertę […]
Konsolidacija – procesas, kai sujungiamos kelios įmonės, finansinės ataskaitos ar operacijos į vieną visumą, siekiant supaprastinti valdymą, sustiprinti pozicijas rinkoje arba pateikti bendrą finansinį vaizdą. Ji gali vykti kaip juridinis susijungimas, finansinių duomenų apjungimas ar rinkos stabilizavimosi etapas. Finansų srityje konsolidacija dažniausiai reiškia grupės įmonių finansinių ataskaitų sujungimą į vieną bendrą ataskaitą, kurioje eliminuojami tarpusavio […]
Kapitalo prieaugio mokestis – tai mokestis, taikomas fizinio ar juridinio asmens pelnui, gautam pardavus turtą (pvz., akcijas, nekilnojamąjį turtą ar kitas investicijas) už didesnę kainą nei buvo įsigyta. Jis skaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo ir yra vienas iš investicijų apmokestinimo būdų. Šis mokestis dažnai taikomas tik tada, kai pelnas realizuojamas – t. y. kai turtas […]
Darbo našumas – ekonominis rodiklis, parodantis, kiek prekių ar paslaugų sukuriama per tam tikrą laiką vienam darbuotojui arba vienam darbo valandos vienetui. Jis padeda vertinti darbo jėgos efektyvumą ir yra tiesiogiai susijęs su įmonės ar šalies ekonominiu augimu bei konkurencingumu. Darbo našumas dažnai skaičiuojamas kaip BVP dalis vienam dirbančiajam arba vienai darbo valandai, priklausomai nuo […]
