Defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį, kai pinigų perkamoji galia didėja. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti palanku vartotojams, defliacija dažnai signalizuoja apie ekonomikos nuosmukį, mažėjančią paklausą ir investicijų stabdymą.
Defliaciją gali sukelti vartojimo sumažėjimas, perteklinė gamyba, pinigų pasiūlos sumažėjimas ar neigiami lūkesčiai dėl ekonomikos ateities. Šis reiškinys pavojingas tuo, kad skatina atidėti vartojimą (tikintis dar mažesnių kainų), o tai mažina įmonių pajamas, stabdo gamybą ir didina nedarbą. Ilgalaikė defliacija gali įstumti ekonomiką į vadinamąją „defliacinę spiralę“, kai kainų, darbo vietų ir investicijų kritimas nuolat stiprina vienas kitą. Todėl dauguma centrinių bankų siekia ne tik suvaldyti infliaciją, bet ir išvengti defliacijos, išlaikydami kainų stabilumą.