Disinfliacija – infliacijos tempo lėtėjimas, kai kainos vis dar kyla, bet mažesniu tempu nei anksčiau. Tai nėra kainų kritimas, kaip defliacijos atveju, o tik augimo sulėtėjimas. Disinfliacija dažnai laikoma teigiamu reiškiniu, nes rodo, kad kainų augimas tampa stabilesnis ir labiau kontroliuojamas.
Disinfliacija gali būti pasiekta per monetarinę politiką – pavyzdžiui, centrinio banko palūkanų normų didinimą ar pinigų pasiūlos mažinimą. Ji padeda mažinti infliacinius lūkesčius, apsaugoti vartotojų perkamąją galią ir sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikėms investicijoms. Tačiau pernelyg spartus disinfliacijos procesas gali signalizuoti apie sulėtėjusį ekonomikos augimą ar mažėjančią vidaus paklausą, todėl svarbus subalansuotas politikos formavimas.