Infliacija – bendro kainų lygio kilimas ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Tai reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų. Infliacija yra natūralus ekonomikos reiškinys, tačiau per didelis jos augimas gali lemti ekonominį nestabilumą.
Infliaciją gali sukelti keli veiksniai: paklausos perteklius, gamybos kaštų augimas (pvz., žaliavų ar darbo jėgos brangimas), pinigų pasiūlos didėjimas ar valiutos nuvertėjimas. Vidutinė, kontroliuojama infliacija yra sveikos ekonomikos požymis ir skatina vartojimą bei investicijas. Tačiau pernelyg aukšta infliacija mažina realias pajamas, didina netikrumą ir gali paskatinti palūkanų normų kilimą. Kainų stabilumą dažniausiai prižiūri centriniai bankai, reguliuodami pinigų politiką ir nustatydami infliacijos tikslus (pvz., 2%).