Rizikos draudimo fondas – investicinis fondas, kurio tikslas yra uždirbti grąžą taikant įvairias aktyvaus valdymo strategijas, dažnai nepriklausomai nuo rinkos krypties. Šie fondai naudoja sudėtingus finansinius instrumentus – skolintas lėšas, išvestines priemones, trumpąją prekybą – siekdami maksimalios grąžos ir rizikos valdymo. Skirtingai nei tradiciniai investiciniai fondai, rizikos draudimo fondai (angl. hedge funds) yra mažiau reguliuojami, […]
Kreditorinis įsiskolinimas – įmonės finansinis įsipareigojimas tiekėjams ar paslaugų teikėjams už gautas, bet dar neapmokėtas prekes ar paslaugas. Tai trumpalaikis įsipareigojimas, įtraukiamas į balanso pasyvų dalį ir dažnai vadinamas mokėtina suma. Kreditorinis įsiskolinimas rodo įmonės skolą tiekimo grandinėje. Šis įsipareigojimas atsiranda vykdant kasdienę veiklą – pavyzdžiui, įsigyjant žaliavas, prekes ar paslaugas atidėto mokėjimo pagrindu. Tinkamas […]
Pajamingumas – finansinis rodiklis, parodantis investicijos grąžą, t. y. kiek pelno ar pajamų gaunama iš turto, paprastai išreikštas procentais nuo pradinės investicijų vertės. Jis leidžia palyginti skirtingų investicijų pelningumą ir įvertinti jų efektyvumą. Pajamingumas gali būti dividendų (akcijų atveju), palūkanų (obligacijų atveju) ar nuomos (nekilnojamojo turto) forma. Pavyzdžiui, jei akcija kainuoja 100 €, o per metus […]
Elastingumas – ekonominis rodiklis, nusakantis, kaip pakinta vieno dydžio (pvz., paklausos ar pasiūlos) kiekis, pasikeitus kitam veiksniui, dažniausiai kainai, pajamoms ar kitoms sąlygoms. Jis parodo rinkos jautrumą pokyčiams ir padeda prognozuoti vartotojų bei gamintojų elgseną. Dažniausiai analizuojamas paklausos elastingumas kainai, kuris rodo, kiek procentų pasikeis paklausa, jei kaina pasikeis 1 %. Jei paklausa labai reaguoja į […]
Kilovatvalandė (kWh) – energijos matavimo vienetas, reiškiantis vieno kilovato (1000 W) galios sunaudojimą per vieną valandą. Tai plačiai naudojamas vienetas apskaičiuoti elektros energijos suvartojimui buityje, pramonėje ar paslaugų sektoriuje. Pavyzdys: jei prietaisas, kurio galia yra 2 kW, veikia 3 valandas, jis sunaudos 6 kWh energijos (2 kW × 3 h = 6 kWh). Kilovatvalandė dažnai […]
BVP (bendrasis vidaus produktas) – visų šalyje per tam tikrą laikotarpį pagamintų galutinių prekių ir paslaugų vertė, išreikšta pinigais. Tai pagrindinis makroekonominis rodiklis, naudojamas šalies ekonominei veiklai, augimui ir gyventojų gerovei vertinti. BVP gali būti skaičiuojamas nominaliai arba realiai, atsižvelgiant į infliaciją. BVP gali būti apskaičiuojamas trimis metodais: gamybos (pagal sukurtą vertę), išlaidų (pagal vartojimą, […]
Antkainis – procentinis ar piniginis priedas, pridedamas prie prekės ar paslaugos savikainos, siekiant nustatyti galutinę pardavimo kainą ir uždirbti pelno. Jis padengia ne tik tiesiogines sąnaudas, bet ir prisideda prie bendro įmonės pelningumo bei veiklos tęstinumo. Antkainis dažnai priklauso nuo sektoriaus, konkurencinės aplinkos, paklausos, prekės unikalumo ar sezoniškumo. Pavyzdžiui, mažmeninė prekyba gali taikyti standartinius antkainius, […]
Defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį, kai pinigų perkamoji galia didėja. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti palanku vartotojams, defliacija dažnai signalizuoja apie ekonomikos nuosmukį, mažėjančią paklausą ir investicijų stabdymą. Defliaciją gali sukelti vartojimo sumažėjimas, perteklinė gamyba, pinigų pasiūlos sumažėjimas ar neigiami lūkesčiai dėl ekonomikos ateities. Šis reiškinys pavojingas […]
Infliacija – bendro kainų lygio kilimas ekonomikoje per tam tikrą laikotarpį, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Tai reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų. Infliacija yra natūralus ekonomikos reiškinys, tačiau per didelis jos augimas gali lemti ekonominį nestabilumą. Infliaciją gali sukelti keli veiksniai: paklausos perteklius, gamybos kaštų augimas […]
Disinfliacija – infliacijos tempo lėtėjimas, kai kainos vis dar kyla, bet mažesniu tempu nei anksčiau. Tai nėra kainų kritimas, kaip defliacijos atveju, o tik augimo sulėtėjimas. Disinfliacija dažnai laikoma teigiamu reiškiniu, nes rodo, kad kainų augimas tampa stabilesnis ir labiau kontroliuojamas. Disinfliacija gali būti pasiekta per monetarinę politiką – pavyzdžiui, centrinio banko palūkanų normų didinimą […]
