Atvirkštinis akcijų padalijimas – įmonės veiksmas, kurio metu kelios esamos akcijos sujungiamos į vieną, taip sumažinant apyvartoje esančių akcijų skaičių, bet padidinant jų kainą. Nors bendras akcininkų turto dydis nesikeičia, vienos akcijos vertė padidėja proporcingai. Tai daroma siekiant pagerinti akcijos patrauklumą ar atitikti biržos reikalavimus. Pavyzdžiui, jei įmonė atlieka atvirkštinį padalijimą santykiu 1:10, investuotojas, turėjęs […]
Savikaina – visos sąnaudos, patirtos gaminant prekę ar teikiant paslaugą, įskaitant medžiagas, darbo jėgą, energiją, transportą ir kitus tiesioginius bei netiesioginius kaštus. Ji parodo, kiek įmonei kainuoja sukurti vieną produkcijos vienetą, ir yra pagrindas kainodarai bei pelningumo analizei. Savikaina skirstoma į tiesioginę (pvz., žaliavos, darbininkų atlyginimai) ir netiesioginę (pvz., administracinės išlaidos, įrenginių nusidėvėjimas). Tikslus savikainos […]
Paternalizmas – valdymo ar sprendimų priėmimo forma, kai aukštesnė institucija (pvz., valstybė ar darbdavys) riboja asmens ar grupės laisvę, teigdama, kad tai daroma jų pačių labui. Tokie veiksmai grindžiami prielaida, kad individai ne visada geba priimti racionalius sprendimus savo interesais. Paternalizmas pasireiškia įvairiose srityse: valstybė gali įvesti privalomą sveikatos draudimą, riboti kenksmingų medžiagų vartojimą ar […]
Mediana – statistinis vidurkis, parodantis vidurinę reikšmę duomenų rinkinyje, kai visi duomenys išrikiuoti didėjimo ar mažėjimo tvarka. Ji dalija duomenų aibę į dvi lygias dalis: 50 % reikšmių yra mažesnės už medianą, o 50 % – didesnės. Mediana ypač naudinga analizuojant duomenis, turinčius kraštinių reikšmių. Skirtingai nei aritmetinis vidurkis, mediana nėra paveikiama ekstremalių reikšmių (pvz., labai didelių […]
Lūžio taškas – veiklos analizės rodiklis, parodantis, kokiu momentu įmonės pajamos tampa lygios visoms sąnaudoms, t. y. kai veikla nei generuoja pelno, nei patiria nuostolių. Tai kritinė apyvartos arba pardavimų riba, kurią pasiekus verslas pradeda dirbti pelningai. Lūžio taškas apskaičiuojamas pagal formulę: Šis rodiklis padeda įmonėms įvertinti, kiek reikia parduoti, kad padengtų visus kaštus, planuoti […]
Balansas – buhalterinė ataskaita, parodanti įmonės finansinę padėtį tam tikru momentu, išdėstant jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Balansas grindžiamas lygybe: turtas = nuosavas kapitalas + įsipareigojimai, kuri užtikrina apskaitos pusiausvyrą. Jis padeda vertinti įmonės mokumą, stabilumą ir finansinę struktūrą. Balansas (dar vadinamas finansine būkle) paprastai skirstomas į dvi puses: aktyvus (turtas) ir pasyvus (nuosavas […]
Barteriniai mainai – prekių ar paslaugų apsikeitimas be pinigų, kai viena šalis tiesiogiai maino savo turimus išteklius į kitų siūlomą vertę. Tai viena seniausių ekonominių mainų formų, grindžiama abipusiu sutarimu dėl vertės ir poreikių atitikimo. Barteris egzistavo dar prieš pinigų atsiradimą ir dažnai naudojamas esant ribotai prieigai prie valiutos ar tarp mažų verslų bei bendruomenių. […]
Multiplikatoriaus efektas – ekonominis reiškinys, kai pradinės investicijos ar išlaidos sukelia didesnį nei pradinė suma poveikį bendram ekonomikos augimui. Dėl pakartotinio vartojimo ir pajamų paskirstymo vienas išlaidų vienetas sukuria kelis papildomus ekonominius veiksmus, padidindamas bendrąjį vidaus produktą (BVP) daugiau nei pradinis impulsas. Šis efektas pagrįstas idėja, kad gavę papildomų pajamų žmonės dalį jų išleidžia vartojimui, […]
Multiplikatorius – ekonomikos rodiklis, parodantis, kaip vieno veiksnio pokytis (dažniausiai investicijų ar viešųjų išlaidų) paveikia bendrą ekonominę veiklą, ypač bendrąjį vidaus produktą (BVP). Jis atspindi grandininį poveikį – kaip pradinis pinigų srautas paskatina papildomas išlaidas ir didesnį ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, jei valstybė investuoja į infrastruktūrą, tai sukuria darbo vietas, didina gyventojų pajamas, o šie išleidžia […]
Žmogiškieji ištekliai – organizacijos turimų darbuotojų visuma bei su jų valdymu susiję procesai, apimantys atranką, mokymą, motyvavimą, veiklos vertinimą ir darbo santykių administravimą. Tai vienas svarbiausių organizacijos išteklių, lemiantis produktyvumą, inovacijas ir ilgalaikį konkurencingumą. Efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas padeda užtikrinti tinkamą talentų pritraukimą ir išlaikymą, kurti palankią darbo aplinką bei skatinti darbuotojų įsitraukimą. Šiuolaikinėje praktikoje […]
