Paternalizmas – valdymo ar sprendimų priėmimo forma, kai aukštesnė institucija (pvz., valstybė ar darbdavys) riboja asmens ar grupės laisvę, teigdama, kad tai daroma jų pačių labui. Tokie veiksmai grindžiami prielaida, kad individai ne visada geba priimti racionalius sprendimus savo interesais.
Paternalizmas pasireiškia įvairiose srityse: valstybė gali įvesti privalomą sveikatos draudimą, riboti kenksmingų medžiagų vartojimą ar taikyti finansines paskatas sveikam elgesiui skatinti. Nors tokie sprendimai dažnai motyvuoti rūpesčiu piliečių gerove, jie kelia diskusijų dėl asmens autonomijos, laisvės ir atsakomybės ribų. Ekonomikoje ar viešojoje politikoje paternalizmas gali būti „griežtas“ (kai veiksmai privalomi) arba „švelnus“ (pvz., nudge strategijos, kurios skatina, bet nepriverčia elgtis tam tikru būdu).