Investicinis portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys, kuriame gali būti akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, investiciniai fondai, grynieji pinigai ar kiti turtai. Portfelio tikslas – diversifikuoti riziką ir pasiekti optimalų grąžos bei rizikos santykį pagal investuotojo tikslus, laikotarpį ir rizikos toleranciją. Portfelis gali būti aktyviai valdomas (kai investuotojas arba valdytojas aktyviai priima sprendimus) arba pasyviai […]
Mastrichto kriterijai – ekonominiai ir finansiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, siekdamos įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos. Šie kriterijai nustatyti 1992 m. Mastrichto sutartyje, siekiant užtikrinti stabilumą ir konvergenciją tarp euro zonos šalių. Pagrindiniai Mastrichto kriterijai: Šių kriterijų laikymasis rodo šalies ekonominį stabilumą ir pasirengimą prisijungti prie bendros valiutos […]
Fiskalinė politika – valdžios sprendimų visuma, susijusi su valstybės pajamų (mokesčių) rinkimu ir išlaidų paskirstymu, siekiant reguliuoti ekonomikos augimą, užimtumą, infliaciją ir biudžeto balansą. Tai vienas pagrindinių makroekonomikos valdymo įrankių šalia monetarinės politikos. Fiskalinė politika gali būti: Per fiskalinę politiką vyriausybės daro tiesioginę įtaką vidaus paklausai, investicijų klimatui, socialiniam teisingumui ir valstybės skolai. Jos veiksmingumas […]
Pasyvios pajamos – reguliarios pajamos, gaunamos be aktyvaus kasdienio darbo ar tiesioginio dalyvavimo veikloje. Jos dažniausiai kyla iš investicijų, turto nuomos, autorinių teisių ar verslo sistemų, kurios veikia savarankiškai. Pasyvios pajamos leidžia uždirbti nuolat, net ir neskiriant tam daug laiko ar pastangų. Dažniausi pasyvių pajamų šaltiniai: dividendai, palūkanos, nuomos pajamos, licencijos ar autoriniai mokesčiai, pajamos […]
Ataskaitinis laikotarpis – apibrėžtas laiko tarpas, per kurį įmonė sudaro ir pateikia finansines ar veiklos ataskaitas. Jis gali būti mėnesinis, ketvirtinis, metinis ar kitos trukmės, priklausomai nuo teisinių reikalavimų, įmonės politikos ar vidaus analizės poreikių. Ataskaitinis laikotarpis užtikrina duomenų palyginamumą ir nuoseklumą. Dažniausiai naudojamas metinis ataskaitinis laikotarpis, kuris paprastai sutampa su kalendoriniais metais (sausio 1 […]
Diskonto norma – procentinis dydis, naudojamas būsimiems pinigų srautams diskontuoti (t. y. paversti dabartine verte). Ji atspindi kapitalo kainą, investicijų riziką ar alternatyvių galimybių kaštus. Kuo didesnė diskonto norma, tuo mažesnė būsimo pajamų srauto dabartinė vertė. Diskonto norma plačiai taikoma investicijų vertinime, skaičiuojant grynąją dabartinę vertę (NPV) ar vidinę grąžos normą (IRR). Ji gali būti […]
Įmonininkas – asmuo, kuris steigia, valdo ir vysto įmonę ar verslą, prisiimdamas su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Įmonininkas organizuoja išteklius, priima strateginius sprendimus ir siekia pelno bei verslo augimo, tuo pačiu kurdamas vertę klientams ir visuomenei. Įmonininko veikla apima ne tik įmonės steigimą, bet ir rinkos analizę, inovacijų diegimą, komandos formavimą, finansų valdymą bei […]
Reklamos kampanija – nuoseklių reklamos veiksmų rinkinys, skirtas pasiekti tam tikrą rinkodaros tikslą per nustatytą laikotarpį, naudojant vieną ar kelis komunikacijos kanalus. Jos tikslas – didinti prekės ženklo žinomumą, skatinti pardavimus ar formuoti vartotojų nuostatas. Efektyvi reklamos kampanija prasideda nuo tikslinės auditorijos nustatymo, žinutės sukūrimo, kanalų pasirinkimo (pvz., TV, socialiniai tinklai, spauda, lauko reklama), biudžeto […]
SWOT (SSGG) analizė – strateginis planavimo įrankis, padedantis įvertinti organizacijos ar projekto vidinius ir išorinius veiksnius. Analizė suskirstoma į keturias dalis: Stiprybės, Silpnybės, Galimybės ir Grėsmės. Ji leidžia priimti pagrįstus sprendimus, nustatyti prioritetus ir kurti tvarią strategiją. SWOT analizė naudojama verslo strategijoje, rinkodaroje, projektų valdyme ir net asmeniniame tobulėjime. Ji padeda struktūruotai įvertinti situaciją ir […]
Finansinė rizika – tikimybė, kad įmonė, investuotojas ar kitas ūkio subjektas patirs finansinių nuostolių dėl neapibrėžtų ar neprognozuojamų veiksnių. Ji apima galimus pinigų srautų sutrikimus, turto vertės svyravimus ar įsipareigojimų nevykdymą, ir yra neatsiejama bet kokios finansinės veiklos dalis. Finansinė rizika gali būti kelių rūšių: Finansinės rizikos valdymas apima prevencines priemones, tokias kaip diversifikacija, rizikos […]
