Mastrichto kriterijai – ekonominiai ir finansiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, siekdamos įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos. Šie kriterijai nustatyti 1992 m. Mastrichto sutartyje, siekiant užtikrinti stabilumą ir konvergenciją tarp euro zonos šalių.
Pagrindiniai Mastrichto kriterijai:
- Infliacijos kriterijus – infliacijos lygis neturi daugiau kaip 1,5 proc. viršyti trijų stabiliausių ES šalių vidurkio.
- Biudžeto deficitas – valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3 % nuo BVP.
- Valstybinė skola – bendroji valstybės skola neturi viršyti 60 % nuo BVP (arba turi nuosekliai mažėti link šios ribos).
- Palūkanų normų kriterijus – ilgalaikės palūkanų normos neturi daugiau kaip 2 proc. viršyti trijų stabiliausių šalių vidurkio.
- Valiutos stabilumo kriterijus – šalis turi bent dvejus metus dalyvauti valiutų kurso mechanizme (ERM II), be didelių svyravimų ar devalvacijų.
Šių kriterijų laikymasis rodo šalies ekonominį stabilumą ir pasirengimą prisijungti prie bendros valiutos sistemos. Tai svarbus elementas siekiant užtikrinti euro zonos finansinę drausmę ir patikimumą.
Kas yra Mastrichto kriterijai?