Importas – prekių ar paslaugų įsigijimas iš užsienio šalies vidaus vartojimui ar tolesniam perdirbimui. Tai vienas pagrindinių tarptautinės prekybos komponentų, leidžiantis šalims gauti tai, ko jos negamina arba kas vietoje būtų brangiau ar mažiau efektyvu. Importas prisideda prie vartotojų pasirinkimo įvairovės ir verslo konkurencingumo. Importuojamos gali būti tiek fizinės prekės (pvz., žaliavos, maisto produktai, technika), […]
Eksportas – prekių ar paslaugų pardavimas iš vienos šalies į kitą, siekiant gauti pajamų iš užsienio rinkų. Tai vienas pagrindinių tarptautinės prekybos komponentų, padedantis šalims plėsti gamybą, didinti užimtumą ir auginti bendrąjį vidaus produktą (BVP). Eksportas stiprina ekonominius ryšius tarp valstybių ir skatina konkurencingumą. Eksportas gali būti materialus (pvz., mašinos, žaliavos, maisto produktai) ir nematerialus […]
Vertė – ekonominė ar subjektyvi daikto, paslaugos ar reiškinio svarba, naudinga konkrečiam asmeniui, įmonei ar visuomenei. Ji gali būti išreiškiama pinigais (rinkos vertė), naudingumu (vartotojo vertė) ar moraliniais bei kultūriniais kriterijais. Vertė yra esminė sąvoka priimant sprendimus tiek versle, tiek kasdieniuose pasirinkimuose. Ekonomikoje vertė dažnai skirstoma į rinkos vertę (už kiek galima parduoti), vidinę vertę […]
Konsolidacija – procesas, kai sujungiamos kelios įmonės, finansinės ataskaitos ar operacijos į vieną visumą, siekiant supaprastinti valdymą, sustiprinti pozicijas rinkoje arba pateikti bendrą finansinį vaizdą. Ji gali vykti kaip juridinis susijungimas, finansinių duomenų apjungimas ar rinkos stabilizavimosi etapas. Finansų srityje konsolidacija dažniausiai reiškia grupės įmonių finansinių ataskaitų sujungimą į vieną bendrą ataskaitą, kurioje eliminuojami tarpusavio […]
Kapitalo prieaugio mokestis – tai mokestis, taikomas fizinio ar juridinio asmens pelnui, gautam pardavus turtą (pvz., akcijas, nekilnojamąjį turtą ar kitas investicijas) už didesnę kainą nei buvo įsigyta. Jis skaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo ir yra vienas iš investicijų apmokestinimo būdų. Šis mokestis dažnai taikomas tik tada, kai pelnas realizuojamas – t. y. kai turtas […]
Darbo našumas – ekonominis rodiklis, parodantis, kiek prekių ar paslaugų sukuriama per tam tikrą laiką vienam darbuotojui arba vienam darbo valandos vienetui. Jis padeda vertinti darbo jėgos efektyvumą ir yra tiesiogiai susijęs su įmonės ar šalies ekonominiu augimu bei konkurencingumu. Darbo našumas dažnai skaičiuojamas kaip BVP dalis vienam dirbančiajam arba vienai darbo valandai, priklausomai nuo […]
Atvirkštinis akcijų padalijimas – įmonės veiksmas, kurio metu kelios esamos akcijos sujungiamos į vieną, taip sumažinant apyvartoje esančių akcijų skaičių, bet padidinant jų kainą. Nors bendras akcininkų turto dydis nesikeičia, vienos akcijos vertė padidėja proporcingai. Tai daroma siekiant pagerinti akcijos patrauklumą ar atitikti biržos reikalavimus. Pavyzdžiui, jei įmonė atlieka atvirkštinį padalijimą santykiu 1:10, investuotojas, turėjęs […]
Savikaina – visos sąnaudos, patirtos gaminant prekę ar teikiant paslaugą, įskaitant medžiagas, darbo jėgą, energiją, transportą ir kitus tiesioginius bei netiesioginius kaštus. Ji parodo, kiek įmonei kainuoja sukurti vieną produkcijos vienetą, ir yra pagrindas kainodarai bei pelningumo analizei. Savikaina skirstoma į tiesioginę (pvz., žaliavos, darbininkų atlyginimai) ir netiesioginę (pvz., administracinės išlaidos, įrenginių nusidėvėjimas). Tikslus savikainos […]
Paternalizmas – valdymo ar sprendimų priėmimo forma, kai aukštesnė institucija (pvz., valstybė ar darbdavys) riboja asmens ar grupės laisvę, teigdama, kad tai daroma jų pačių labui. Tokie veiksmai grindžiami prielaida, kad individai ne visada geba priimti racionalius sprendimus savo interesais. Paternalizmas pasireiškia įvairiose srityse: valstybė gali įvesti privalomą sveikatos draudimą, riboti kenksmingų medžiagų vartojimą ar […]
Mediana – statistinis vidurkis, parodantis vidurinę reikšmę duomenų rinkinyje, kai visi duomenys išrikiuoti didėjimo ar mažėjimo tvarka. Ji dalija duomenų aibę į dvi lygias dalis: 50 % reikšmių yra mažesnės už medianą, o 50 % – didesnės. Mediana ypač naudinga analizuojant duomenis, turinčius kraštinių reikšmių. Skirtingai nei aritmetinis vidurkis, mediana nėra paveikiama ekstremalių reikšmių (pvz., labai didelių […]
