Nedarbingumo pašalpos („biuletenio“) pervedimo trukmė priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant dokumentų pateikimo laiką ir laikinojo nedarbingumo trukmę. Paprastai procesas vyksta taip:
- Sprendimo priėmimas: „Sodra“ priima sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos.
- Išmokos pervedimas: Pati išmoka pervedama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taigi, bendrai nedarbingumo pašalpa turėtų būti pervesta per 17 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo.
Atkreipkite dėmesį, kad jei laikinojo nedarbingumo trukmė yra trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų, ligos išmoka mokama pasibaigus nedarbingumui už visą laikotarpį.
Norint pagreitinti išmokos gavimą, rekomenduojama kuo greičiau pateikti visus reikalingus dokumentus ir užtikrinti jų tikslumą.
Kada pervedama nedarbingumo pašalpa (biuletenis)?
Nedarbingumo išmokos („biuletenio“) mokėjimo tvarka Lietuvoje priklauso nuo laikinojo nedarbingumo trukmės:
- Jei nedarbingumas trunka trumpiau nei 14 kalendorinių dienų: ligos išmoka mokama pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui už visas nedarbingumo dienas.
- Jei nedarbingumas trunka 14 kalendorinių dienų ar ilgiau: ligos išmoka mokama už kiekvieną praėjusį ne trumpesnį nei 14 kalendorinių dienų laikotarpį.
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. Pati išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoką moka darbdavys, o nuo trečiosios dienos – „Sodra“.
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis: koks jis?
Maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje priklauso nuo konkrečios situacijos:
- Asmeninė liga ar trauma:
- Nepertraukiamas nedarbingumas: iki 122 kalendorinių dienų.
- Su pertraukomis per pastaruosius 12 mėnesių: iki 153 kalendorinių dienų.
Jei nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei nurodyti terminai, gydantis gydytojas siunčia pacientą į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl tolimesnio gydymo ir laikinojo nedarbingumo pratęsimo arba siunčia asmenį darbingumo lygiui nustatyti.
- Sergančio šeimos nario priežiūra:
- Įprastai: iki 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
- Esant sunkioms ligoms: pavyzdžiui, jei vaikas serga ypač sunkia liga, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 364 kalendorinių dienų.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali būti pratęsiami esant ypatingoms medicininėms aplinkybėms ir gydytojų pritarimui.
Ligos išmokos dydis
Ligos išmokos dydis Lietuvoje priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant jūsų vidutinį darbo užmokestį, ligos trukmę ir priežastį. Pagrindiniai aspektai yra šie:
- Darbdavio mokama išmoka: Pirmosios dvi ligos dienos: Darbdavys moka išmoką, kurios dydis svyruoja nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio už tas dienas, kurios sutampa su jūsų darbo grafiku.
- „Sodros“ mokama išmoka: Nuo trečiosios ligos dienos: „Sodra“ moka išmoką, lygią 62,06% jūsų kompensuojamojo uždarbio. Esant specifinėms situacijoms: Pavyzdžiui, jei laikinas nedarbingumas atsirado dėl audinių, ląstelių ar organų donorystės, išmoka siekia 77,58% kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas per tris paeiliui einančius mėnesius, buvusius iki mėnesio prieš nedarbingumo pradžią. Pavyzdžiui, jei susirgote balandį, vertinamos sausio–kovo mėnesių pajamos.
Minimalios ir maksimalios išmokos ribos:
- Minimali mėnesio ligos išmoka: Nuo 2025 m. balandžio mėn. yra ne mažesnė nei 270,30 euro per mėnesį arba 12,87 euro per dieną.
- Maksimali mėnesio ligos išmoka: Asmens ligos ar traumos atveju gali siekti iki 2 882,31 euro per mėnesį.
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos išskaičiuojamas 15% gyventojų pajamų mokestis ir 6% privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Plačiau apie nedarbingumo pašalpą galite skaityti šiame „Sodra“ puslapyje bei šiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.