Egzogeninis veiksnys – išorinė sąlyga arba įvykis, darantis poveikį ekonominei sistemai, bet pats nėra jos vidinės dinamikos dalis. Tai faktoriai, kurie kyla už nagrinėjamos sistemos ribų ir gali turėti reikšmingą įtaką jos elgsenai ar rezultatams. Pavyzdžiai: geopolitiniai konfliktai, pasaulinės žaliavų kainos, klimato reiškiniai, pandemijos, technologijų proveržiai ar užsienio valstybės politika. Egzogeniniai veiksniai yra priešingi endogeniniams […]
Monopolija – rinkos struktūra, kurioje visa pasiūla sutelkta vieno gamintojo ar paslaugų teikėjo rankose, todėl jis neturi tiesioginių konkurentų. Monopolistas kontroliuoja kainas, gamybos apimtis ir įėjimo į rinką sąlygas, o vartotojai neturi alternatyvių pasirinkimų. Monopolijos gali susidaryti natūraliai (dėl masto ekonomijos), būti įtvirtintos įstatymais (valstybinės monopolijos) arba susiformuoti per įsigijimus ir koncentraciją. Nors kai kuriose […]
Histograma – statistinis grafikas, vaizduojantis duomenų pasiskirstymą pagal intervalus (klases), kur kiekvieno stulpelio aukštis parodo, kiek reikšmių patenka į konkretų intervalą. Ji leidžia lengvai įvertinti duomenų tankį, sklaidą, simetriją ar galimus nukrypimus. Histograma ypač naudinga analizuojant didelį kiekybinį duomenų rinkinį, kai reikia suprasti jų struktūrą: ar duomenys tolygiai pasiskirstę, ar vyrauja tam tikros reikšmės, ar […]
Pelno (nuostolio) ataskaita – finansinė ataskaita, rodanti įmonės pajamas, sąnaudas ir galutinį finansinį rezultatą (pelną arba nuostolį) per tam tikrą laikotarpį. Ji leidžia vertinti, ar įmonė dirbo pelningai, kaip efektyviai valdė išlaidas ir kokie veiksniai lėmė veiklos rezultatą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pagrindinės eilutės: pardavimų pajamos, parduotų prekių ar paslaugų savikaina, bendrasis pelnas, veiklos sąnaudos, veiklos […]
Amortizacija – ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto vertės palaipsnis sumažėjimas dėl nusidėvėjimo, naudojimo ar laiko poveikio. Ji apskaitoje atspindi turto „senėjimą“ ir paskirsto jo įsigijimo kainą per numatomą naudojimo laikotarpį, mažindama įmonės pelną kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu. Amortizacija taikoma tokiam turtui kaip pastatai, įranga, transporto priemonės ar programinė įranga. Ji padeda tiksliau įvertinti veiklos sąnaudas ir […]
Lūkesčiai – ekonominių subjektų (vartotojų, verslo, investuotojų) prognozės ir nuostatos dėl ateities, darančios įtaką jų sprendimams ir elgsenai. Lūkesčiai veikia vartojimą, investicijas, kainodarą, atlyginimus ir visą ekonomikos dinamiką. Jie gali būti pagrįsti tiek objektyvia informacija, tiek emocijomis ar praeities patirtimi. Ekonomikoje dažnai išskiriami infliaciniai lūkesčiai, kurie lemia, kaip žmonės elgiasi esant kainų augimui: jei tikimasi […]
Šarpo rodiklis – rizikos ir grąžos santykio rodiklis, parodantis, kiek papildomos grąžos investicija sugeneruoja vienam rizikos vienetui (t. y. portfelio svyravimui). Jis padeda palyginti skirtingas investicijas ar portfelius atsižvelgiant ne tik į pelningumą, bet ir į patiriamą riziką. Kuo Šarpo rodiklis didesnis, tuo investicija laikoma efektyvesne. Formulė: Pavyzdžiui, jei investicija duoda 8 % grąžą, nerizikinga grąža […]
Nominalioji vertė – vertybinio popieriaus, valiutos ar kito finansinio instrumento vertė, nurodyta oficialiai ir nustatyta išleidimo metu. Ji neatspindi rinkos kainos ar tikrosios vertės, tačiau naudojama apskaitai, palūkanų skaičiavimui ar vertės fiksavimui dokumentuose. Pavyzdžiui, obligacijos nominalioji vertė dažniausiai yra 100 €, ir būtent nuo šios sumos skaičiuojamos palūkanos, nepriklausomai nuo to, kokia yra jos kaina rinkoje. […]
Turto apyvartumas – finansinis rodiklis, parodantis, kaip efektyviai įmonė naudoja savo turtą pajamoms generuoti. Jis apskaičiuojamas dalijant pardavimų pajamas iš bendro turto vertės. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau įmonė išnaudoja turimus išteklius veiklai vykdyti. Formulė: Šis rodiklis padeda vertinti įmonės veiklos efektyvumą, ypač lyginant su konkurentais ar ankstesniais laikotarpiais. Skirtingi sektoriai turi skirtingus standartus: pavyzdžiui, […]
Likutinė vertė – turto vertė, likusi pasibaigus jo naudojimo laikotarpiui arba visiškai nudėvėjus, dažniausiai apskaičiuojama planuojant nusidėvėjimą. Tai suma, kurią tikimasi gauti pardavus ar likvidavus turtą, ir ji naudojama apskaičiuojant metines nusidėvėjimo sąnaudas. Pavyzdžiui, jei įmonė įsigyja įrenginį už 10 000 €, planuoja jį naudoti 5 metus ir numato, kad po šio laikotarpio jis liks vertas 2 000 €, […]
