Kaina – piniginė išraiška, kurią pirkėjas turi sumokėti už prekę ar paslaugą. Ji atspindi prekės vertę rinkoje ir yra formuojama atsižvelgiant į gamybos savikainą, paklausą, pasiūlą, konkurenciją ir kitus ekonominius veiksnius. Kaina yra esminis mainų ir vartotojų sprendimų priėmimo elementas. Kainos gali būti: Versle kaina yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir konkurencinė priemonė, rinkodaros […]
Masto ekonomija – reiškinys, kai didėjant gamybos apimtims, vieneto savikaina mažėja dėl efektyvesnio išteklių panaudojimo, technologinių pranašumų ar fiksuotų sąnaudų paskirstymo. Tai leidžia įmonėms gaminti pigiau ir padidinti pelningumą bei konkurencingumą. Masto ekonomija gali būti: Šis principas paaiškina, kodėl didelės įmonės dažnai gali pasiūlyti mažesnes kainas nei mažesni konkurentai. Tačiau masto ekonomija turi ribas – […]
Ponzi schema – sukčiavimo modelis, kai investuotojams pažadama didelė grąža, o jų pelnas išmokamas ne iš realios investicinės veiklos, bet iš naujų dalyvių įneštų pinigų. Ši sistema priklauso nuo nuolatinio naujų investuotojų pritraukimo ir ilgainiui neišvengiamai žlunga, kai įplaukos tampa nepakankamos ankstesniems įsipareigojimams padengti. Ponzi schemos dažnai maskuojamos kaip teisėtos investicijos ar verslai, žadantys nuolat […]
Užstatas – turtas ar kita vertė, kurią skolininkas pateikia kreditoriui kaip garantiją, kad įvykdys savo finansinius įsipareigojimus. Jei skolininkas negrąžina skolos ar nevykdo sutarties sąlygų, kreditorius turi teisę pasinaudoti užstatu nuostoliams padengti. Užstatu gali būti: Užstatas sumažina kreditoriaus riziką, todėl dažnai leidžia gauti palankesnes skolinimosi sąlygas – mažesnes palūkanų normas, ilgesnį grąžinimo laikotarpį ar didesnę […]
Decentralizacija – valdžios, sprendimų priėmimo ar išteklių paskirstymo proceso perdavimas iš centrinės institucijos žemesnio lygmens subjektams – regionams, savivaldybėms, organizacijų padaliniams ar bendruomenėms. Jos tikslas – padidinti valdymo lankstumą, efektyvumą ir artumą vietos poreikiams. Decentralizacija gali būti: Decentralizacija skatina atsakomybę, skaidrumą, vietos iniciatyvas ir paslaugų prieinamumą, tačiau gali sukelti iššūkių dėl koordinacijos, nelygybės tarp regionų […]
Įsipareigojimas – teisinė arba finansinė pareiga atsiskaityti už prisiimtą skolą, įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ar atlikti tam tikrą veiksmą ateityje. Apskaitoje tai įmonės prievolė kitiems ūkio subjektams, atsirandanti dėl praeities įvykių ir sumažinanti jos ekonominę naudą. Įsipareigojimai skirstomi į: Įsipareigojimai įrašomi balanso pasyvų pusėje ir yra svarbūs vertinant įmonės likvidumą, mokumą ir finansinį stabilumą. Laiku nevykdomi […]
Kotiruotė – vertybinio popieriaus, valiutos, žaliavos ar kito finansinio instrumento kaina, nustatyta rinkoje tam tikru momentu. Ji atspindi pasiūlos ir paklausos santykį ir nuolat kinta priklausomai nuo rinkos sąlygų, investuotojų lūkesčių bei ekonominių veiksnių. Kotiruotės skelbiamos realiuoju laiku biržose ar per prekybos sistemas ir naudojamos priimant sprendimus dėl pirkimo ar pardavimo. Yra dvi pagrindinės kotiruotės: […]
Diversifikacija – rizikos valdymo strategija, kai investicijos ar veikla paskirstoma tarp skirtingų turto rūšių, sektorių, geografinių regionų ar produktų. Jos tikslas – sumažinti bendrą nuostolių riziką, nes praradimai vienoje srityje gali būti kompensuoti pelnu kitoje. Investicijų srityje diversifikacija reiškia portfelio sudarymą iš įvairių finansinių priemonių: akcijų, obligacijų, nekilnojamojo turto, žaliavų ar pinigų rinkos priemonių. Versle […]
Brokeris – tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo finansų rinkose, vykdantis klientų pavedimus pirkti ar parduoti vertybinius popierius, valiutas, prekes ar kitas investicines priemones. Brokeris veikia už atlygį – komisinius arba mokesčius – ir gali teikti papildomas paslaugas, tokias kaip konsultacijos ar rinkos analizė. Brokeriai skirstomi į: Finansų rinkose brokeriai gali būti: Šiuolaikiniai brokeriai dažnai veikia […]
Vertybinių popierių birža – organizuota ir reglamentuota rinka, kurioje vyksta vertybinių popierių (akcijų, obligacijų, fondų vienetų ir kt.) pirkimas ir pardavimas. Ji užtikrina skaidrią prekybą, kainų nustatymą pagal paklausą ir pasiūlą bei apsaugo investuotojų interesus. Biržoje prekiaujama tiek pirminėje rinkoje (kai vertybiniai popieriai išleidžiami pirmą kartą), tiek antrinėje rinkoje (kai investuotojai juos perparduoda). Vertybinių popierių […]
