2025 metais Lietuvoje yra šios oficialios nedarbo dienos:
- Sausio 1 d. (trečiadienis) – Naujieji metai
- Vasario 16 d. (sekmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
- Kovo 11 d. (antradienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
- Balandžio 20 d. (sekmadienis) – Velykos
- Balandžio 21 d. (pirmadienis) – Velykų antroji diena
- Gegužės 1 d. (ketvirtadienis) – Tarptautinė darbo diena
- Birželio 24 d. (antradienis) – Joninės
- Liepos 6 d. (sekmadienis) – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
- Rugpjūčio 15 d. (penktadienis) – Žolinė
- Lapkričio 1 d. (šeštadienis) – Visų šventųjų diena
- Lapkričio 2 d. (sekmadienis) – Vėlinės
- Gruodžio 24 d. (trečiadienis) – Kūčios
- Gruodžio 25 d. (ketvirtadienis) – Kalėdos
- Gruodžio 26 d. (penktadienis) – Kalėdų antroji diena
Atkreipkite dėmesį, kad kai kurios šventinės dienos 2025 metais sutampa su savaitgaliais:
- Vasario 16 d. (sekmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
- Balandžio 20 d. (sekmadienis) – Velykos
- Liepos 6 d. (sekmadienis) – Valstybės diena
- Lapkričio 1 d. (šeštadienis) – Visų šventųjų diena
- Lapkričio 2 d. (sekmadienis) – Vėlinės
Taip pat yra ilgieji savaitgaliai:
- Balandžio 19–21 d. (šeštadienis–pirmadienis) – Velykų savaitgalis
- Rugpjūčio 15–17 d. (penktadienis–sekmadienis) – Žolinės savaitgalis
- Gruodžio 24–28 d. (trečiadienis–sekmadienis) – Kalėdų savaitgalis
Sausio 1 d. (trečiadienis) – Naujieji metai
Sausio 1-oji žymi kalendorinių metų pradžią ir yra viena iš laukiamiausių švenčių visame pasaulyje. Tradiciškai Naujųjų metų sutikimas prasideda ankstesnės dienos vakarą (gruodžio 31-ąją) su fejerverkais, sveikinimais bei šventiniais renginiais. Daugelis žmonių šią dieną susitelkia ties naujais sumanymais, planais bei tikslų kūrimu ateinantiems metams.
Vasario 16 d. (sekmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Vasario 16-oji yra viena svarbiausių nacionalinių švenčių, nes 1918 metais buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, atkūręs Lietuvos valstybę. Šią dieną įvairiuose miestuose rengiami minėjimai, koncertai, vyksta iškilmingi renginiai ir pagerbiami tautai nusipelnę žmonės. Šventė simbolizuoja Lietuvos laisvę, nepriklausomybę ir tautinio identiteto išlaikymą.
Kovo 11 d. (antradienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
Kovo 11-oji primena 1990 metais Atkuriamojo Seimo priimtą Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Šią dieną šalyje ypatingas dėmesys skiriamas laisvės, demokratijos ir pilietiškumo vertybėms. Miestuose organizuojamos eitynės, renginiai, koncertai bei istorinių įvykių paminėjimai, kviečiantys prisiminti svarbią tautos kovą už laisvę.
Balandžio 20 d. (sekmadienis) – Velykos
Velykos yra viena didžiausių ir svarbiausių krikščioniškų švenčių, mininti Kristaus prisikėlimą. Lietuvoje šią šventę lydi tradicijų gausa: dažomi ir marginami kiaušiniai, ruošiami šventiniai valgiai, o šeimose ypač pabrėžiama atgimimo, džiaugsmo ir bendrystės dvasia. Dalis žmonių laikosi pasninko iki pat Velykų ryto, o rytą džiugiai dalijasi margučiais ir sveikinimais.
Balandžio 21 d. (pirmadienis) – Velykų antroji diena
Antra Velykų diena Lietuvoje – tai tęstinė šventinė diena, skirta ramiam džiaugsmo ir pavasario nuotaikos puoselėjimui. Ši diena suteikia galimybę šeimoms ilgiau pabūti kartu, tęsti svečių lankymą, dalintis margučiais. Daugelyje Lietuvos regionų išlikusios papročio dalys, susijusios su kiaušinių ridenimu, smagiomis varžybomis ir bendravimu.
Gegužės 1 d. (ketvirtadienis) – Tarptautinė darbo diena
Tarptautinė darbo diena primena darbininkų judėjimą už geresnes darbo sąlygas, kuris ypač suaktyvėjo XIX a. pabaigoje. Lietuvoje gegužės 1-oji siejama su darbuotojų teisėmis, socialine apsauga bei solidarumu tarp įvairių profesijų žmonių. Šią dieną dažnai rengiami visuomeniniai renginiai, eitynės, konferencijos ir diskusijos, siekiant atkreipti dėmesį į socialinius klausimus.
Birželio 24 d. (antradienis) – Joninės
Joninės, dar vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, švenčiamos trumpiausią metų naktį ir yra kupinos senųjų lietuviškų papročių. Tą naktį deginami laužai, prie jų renkasi draugai ir šeimos, o gamtoje ieškoma stebuklingo paparčio žiedo, kuris, sakoma, atneša laimę. Tradiciškai Joninių naktis kupina magijos, burtų, kupoliavimo bei žolynų rinkimo, o ryte daugelis žmonių braido po rasą, tikėdami jos ypatingomis galiomis.
Liepos 6 d. (sekmadienis) – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
Liepos 6-oji skirta paminėti pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą 1253 metais bei Lietuvos valstybės susikūrimo pradžią. Ši diena simbolizuoja tautos vienybę bei valstybingumo ištakas. Tradicija tapo 21 val. vienu metu visame pasaulyje giedoti Lietuvos himną, taip sutelkiant tautiečius visur, kur jie bebūtų.
Rugpjūčio 15 d. (penktadienis) – Žolinė
Žolinė – tai Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė, tačiau Lietuvoje ji taip pat glaudžiai susijusi su derliaus nuėmimo pabaiga bei padėka už metų gėrybes. Šios dienos metu bažnyčiose šventinami žolynai, daržovės, vaisiai, o žmonės lankosi kaimuose, dalyvauja folkloro renginiuose. Žolinė skatina džiaugtis vasaros gausa ir dėkoti už žemės dovanas.
Lapkričio 1 d. (šeštadienis) – Visų šventųjų diena
Visų šventųjų dieną tradiciškai lankomi kapai, deginamos žvakės mirusiems artimiesiems atminti, skiriamas laikas ramybei ir susikaupimui. Bažnyčiose pagerbiami visi šventieji, o bendruomenėse prisimenamos krikščioniškoje tradicijoje iškilios sielos. Ši diena Lietuvoje glaudžiai siejasi su pagarbos mirusiesiems papročiu, kuris unikalus tuo, kad kapuose uždegamos žvakių jūros sukuria ypatingą, pagarbią atmosferą.
Lapkričio 2 d. (sekmadienis) – Vėlinės
Vėlinės yra antroji diena, skirta mirusiems prisiminti ir pagerbti. Jeigu Visų šventųjų dieną tradiciškai labiau kreipiamas dėmesys į šventuosius, tai Vėlinių metu dar labiau susitelkiama į savo šeimos narių, artimųjų atminimą. Žmonės vėl eina į kapus, uždega žvakutes, pasimeldžia ir prisimena ne tik žinomus, bet ir pamirštus mirusiuosius.
Gruodžio 24 d. (trečiadienis) – Kūčios
Kūčios – tai svarbi šeimyniška šventė, tradiciškai lydima pasninko ir susikaupimo, ruošiantis Kristaus gimimo iškilmei. Vakare šeima susėda prie dvylikos patiekalų stalo, skirtų simbolizuoti kiekvieną metų mėnesį, dalijasi kalėdaičiu ir linki vieni kitiems santarvės bei laimės. Šią dieną puoselėjamos ir kitos senosios tradicijos, pavyzdžiui, burtai, pranašaujantys ateitį ar meilę, bei vietos dvasios pagerbimas padedant lėkštę tiems, kurie jau iškeliavę anapus.
Gruodžio 25 d. (ketvirtadienis) – Kalėdos
Kalėdos krikščionims yra Kristaus gimimo diena, tačiau ši šventė Lietuvoje taip pat siejama su šeimos bendryste, dovanų mainais ir bendra gerumo dvasia. Dažnai ryte keliaujama į bažnyčią, paskui sėdama prie kalėdinio stalo, kur gausu patiekalų ir džiaugsmingo šurmulio. Vaikai ypač laukia dovanų, o visi kartu mėgaujasi šventiniu laikotarpiu, kupinu šviesos ir džiugesio.
Gruodžio 26 d. (penktadienis) – Kalėdų antroji diena
Antroji Kalėdų diena pratęsia Kalėdų nuotaiką, daugeliui tai – dar viena proga susitikti su artimaisiais ar bičiuliais, pasidalinti džiugesiu, atokvėpiu. Tęsiami šventiniai pietūs, dažnai planuojami išvykos ar apsilankymai pas tolimesnius giminaičius. Ši diena sukuria galimybę lėtai išlaikyti Kalėdų džiaugsmą ir gerumą, be skubos pasidžiaugti bendryste ir atsikvėpti nuo darbų rutinos.