Minimalus atlyginimas (dar žinomas, kaip minimalus darbo užmokestis ar minimali mėnesine alga, MMA) – valstybės nustatytas mažiausias darbo užmokestis, kurį darbdavys privalo mokėti darbuotojui už jo darbą.
- Minimalus atlyginimas 2025 m. „ant popieriaus“ (bruto): 1038 Eur
- Minimalus atlyginimas 2025 m. „į rankas“ (neto): 777 Eur
- Minimalusis valandinis atlygis (MVA): 6.35 Eur
Minimalaus atlyginimo situacija Lietuvoje
Lietuvoje minimalus atlyginimas rodo nuoseklią augimo tendenciją. Nuo 2025 m. sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje didės iki 1038 eurų neatskaičius mokesčių. Tai reiškia 114 eurų, arba 12 proc. padidėjimą, lyginant su 2024 metų MMA, kuri siekė 924 eurus. Šį pasiūlymą pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į Trišalėje taryboje profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų išsakytas nuomones, Lietuvos banko siūlymą ir atnaujintas ekonomikos prognozes.
Kartu su MMA augimu didės ir minimalusis valandinis atlygis (MVA) – nuo 5,65 euro 2024 metais iki 6,35 euro 2025 metais. Šis augimas rodo Lietuvos siekį nuosekliai gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti aukštesnį gyvenimo lygį mažiausiai uždirbantiems gyventojams.
Verta paminėti, kad nuo 2021 metų, kai MMA siekė 642 eurus, minimalus atlyginimas Lietuvoje išaugo net 44 proc., ir tai yra vienas sparčiausių minimalios algos augimų tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių.
Minimalus atlyginimas Lietuvoje: istorija
| Data | Minimali mėnesinė alga (MMA) | Minimalus valandinis atlygis (MVA) |
| Nuo 2024-01-01 | 924 Eur (709 Eur į rankas) | 5.65 Eur |
| Nuo 2023-01-01 | 840 Eur (633 Eur į rankas) | 5.14 Eur |
| Nuo 2022-01-01 | 730 Eur (533.65 Eur į rankas) | 4.47 Eur |
| Nuo 2021-01-01 | 642 Eur (468 Eur į rankas) | 3.93 Eur |
| Nuo 2020-01-01 | 607 Eur (447 Eur į rankas) | 3.72 Eur |
| Nuo 2019-01-01* | 555 Eur* (395 Eur į rankas) | 3.39 Eur* |
| Nuo 2018-01-01 | 400 Eur (361 Eur į rankas) | 2.45 Eur |
| Nuo 2016-07-01 | 380 Eur | 2.32 Eur |
| Nuo 2016-01-01 | 350 Eur | 2.13 Eur |
| Nuo 2015-07-01 | 325 Eur | 1.97 Eur |
| Nuo 2015-01-01 | 300 Eur (1 035 Lt) | 1.82 Eur (6.27 Lt) |
| Nuo 2014-10-01 | 1 035 Lt | 6.27 Lt |
| Nuo 2013-01-01 | 1 000 Lt | 6.06 Lt |
| Nuo 2012-08-01 | 850 Lt | 5.15 Lt |
| Nuo 2008-01-01 | 800 Lt | 4.85 Lt |
| Nuo 2007-07-01 | 700 Lt | 4.19 Lt |
| Nuo 2007-01-01 | 600 Lt | 3.66 Lt |
| Nuo 2006-07-01 | 600 Lt | 3.65 Lt |
| Nuo 2006-04-01 | 550 Lt | 3.35 Lt |
| Nuo 2005-07-01 | 550 Lt | 3.28 Lt |
| Nuo 2004-05-01 | 500 Lt | 2.95 Lt |
| Nuo 2003-09-01 | 450 Lt | 2.67 Lt |
| Nuo 1998-06-01 | 430 Lt | 2.53 Lt |
| Nuo 1997-05-01 | 400 Lt | 2.36 Lt |
| Nuo 1997-02-01 | 330 Lt | 1.95 Lt |
| Nuo 1996-09-01 | 300 Lt | 1.76 Lt |
- Nuo 2019 m. keitėsi minimalaus atlyginimo (bruto) skaičiavimo metodika.
Minimalių atlyginimų palyginimas Europos šalyse 2025 metais
| Šalis | Minimalus atlyginimas (EUR) | Metai |
|---|---|---|
| Liuksemburgas | 2638 | 2025 |
| Airija | 2282 | 2025 |
| Nyderlandai | 2193 | 2025 |
| Vokietija | 2161 | 2025 |
| Belgija | 2070 | 2025 |
| Prancūzija | 1747 | 2024 |
| Ispanija | 1260 | 2024 |
| Lietuva | 1038 | 2025 |
| Lenkija | ~900 | 2024 |
| Estija | 886 | 2025 |
| Slovakija | 816 | 2025 |
| Rumunija | 814 | 2025 |
| Latvija | 740 | 2025 |
| Vengrija | 707 | 2025 |
| Bulgarija | 551 | 2025 |
MMA regioniniai skirtumai ir tendencijos
Analizuojant minimalių atlyginimų duomenis Europoje, ryškėja aiškus ekonominis pasidalijimas tarp Vakarų ir Rytų Europos valstybių. Nuo 2025 m. sausio penkiose ES valstybėse (Liuksemburge, Airijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Belgijoje) minimali alga viršija 2000 eurų ribą. Tuo tarpu Rytų Europos šalyse minimalūs atlyginimai yra žymiai mažesni – nuo 551 euro Bulgarijoje iki kiek daugiau nei 1000 eurų Lietuvoje.
Baltijos šalių kontekste Lietuva, su numatytu 1038 eurų minimumu 2025 metais, užima lyderės poziciją, lenkdama tiek Estiją (886 eurai), tiek Latviją (740 eurai). Tai rodo skirtingus ekonominės politikos prioritetus ir sprendimus šiame regione.
Verta paminėti, kad minimali alga nebūtinai atspindi realią darbuotojų perkamąją galią, nes skirtingose šalyse skiriasi mokesčių sistemos, socialinės apsaugos modeliai ir pragyvenimo išlaidos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 2024 m. MMA neatskaičius mokesčių sudarė 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo, o atskaičius mokesčius – apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo.
Panašiai ir Estijoje – 2025 metais numatytas minimalus atlyginimas sudarys 43 proc. prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio. Tai rodo, kad nepaisant absoliučių skaičių skirtumų, santykis tarp minimalios ir vidutinės algos skirtingose šalyse gali būti panašus.
Kas yra minimalus atlyginimas?
Minimalus atlyginimas – žemiausia darbo užmokesčio riba, kurią, laikydamasis įstatymų, darbdavys privalo mokėti darbuotojui. Pagrindinis MMA tikslas – apsaugoti mažiausiai uždirbančius asmenis nuo pernelyg menko darbo užmokesčio bei užtikrinti tam tikrą pragyvenimo lygį. Minimalus atlyginimas yra:
- Teisiškai reglamentuotas: šią sumą nustato valdžios institucijos (pvz., Vyriausybė) atsižvelgdamos į ekonomikos rodiklius, gyvenimo lygį ir socialinius veiksnius.
- Privalomas visiems darbdaviams: jeigu darbuotojas dirba pilnu etatu, jo oficialus darbo užmokestis negali būti mažesnis už nustatytą MMA.
- Koreguojamas: MMA gali kisti kasmet ar net dažniau, jei keičiasi ekonominės sąlygos, infliacija ar kiti svarbūs rodikliai.
Minimalus atlyginimas yra svarbus instrumentas užtikrinant socialinį teisingumą bei mažinant pajamų nelygybę visuomenėje. Vis dėlto, norint geriau įvertinti, kiek darbuotojas faktiškai gaus į rankas, svarbu suprasti skirtumą tarp bruto ir neto atlyginimo.
Kuo skiriasi minimali alga neto (į rankas) ir bruto (ant popieriaus)?
Kai kalbame apie minimalų atlyginimą, dažnai minimos dvi sumos:
- Bruto (ant popieriaus): tai suma prieš visus mokesčius. Šią sumą darbdavys oficialiai įsipareigoja mokėti darbuotojui. Iš bruto sumos darbdavys ir/arba darbuotojas turi sumokėti privalomus mokesčius (pvz., gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas).
- Neto (į rankas): tai ta suma, kurią darbuotojas realiai gauna pervedant atlyginimą į jo banko sąskaitą – kitaip tariant, bruto suma, iš kurios jau išskaičiuoti visi privalomi mokesčiai.
Pavyzdžiui, jei 2025 m. minimalus atlyginimas (bruto) siektų 1000 eurų, tai nereiškia, kad tiek pinigų darbuotojas gaus į rankas. Į rankas jis gautų mažiau, pavyzdžiui, apie 730–800 eurų (priklausomai nuo tikslių mokesčių tarifų ir taikomo neapmokestinamo pajamų dydžio).
Darbdaviui svarbu žinoti bruto dydį, nes pagal jį apskaičiuojamos socialinio draudimo ir kitos įmokos. Tuo tarpu darbuotojams aktualesnė neto suma, nes būtent ji nulemia realų pragyvenimo lygį.
Plačiau galite skaityti čia: bruto ir neto: kuo jie skiriasi?
Neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) poveikis MMA
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – ta dalis pajamų, kuri nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). NPD tiesiogiai veikia, kiek mokesčių darbuotojas sumoka nuo savo atlyginimo ir galutinę sumą, gaunamą „į rankas“.
- Aukštesnis NPD – daugiau pinigų į rankas: didesnis NPD reiškia, kad mažiau pajamų apmokestinama, todėl darbuotojas sumoka mažiau GPM ir į rankas gauna daugiau pajamų.
- Svarbus mažas pajamas gaunantiems: NPD labiausiai veikia tuos asmenis, kurie uždirba mažiau, pavyzdžiui, MMA ar panašias sumas.
- Kinta kasmet: NPD paprastai peržiūrimas ir keičiamas kartu su MMA didinimu ar kitais mokestiniais pakeitimais. Todėl 2025 m., priklausomai nuo Vyriausybės politinių sprendimų, gali didėti tiek MMA, tiek NPD, o tai lemtų teigiamus pokyčius mažiausiai uždirbantiems.
Konkretus NPD dydis gali labai keisti neto sumą, todėl, kalbant apie 2025 m. minimalų atlyginimą, visuomet verta atkreipti dėmesį į galimus mokestinius pakeitimus. Norint sužinoti tikslesnius NPD dydžius, rekomenduojame pasinaudoti mūsų NPD skaičiuokle arba atlyginimo skaičiuokle.
Kodėl auga minimali mėnesinė alga (MMA)?
Minimali mėnesinė alga paprastai didinama atsižvelgiant į keletą pagrindinių veiksnių:
- Infliacija: kylant prekių ir paslaugų kainoms, atitinkamai turėtų didėti ir darbo užmokestis, kad darbuotojai išlaikytų bent minimalų pragyvenimo lygį.
- Darbo rinkos situacija: jeigu šalyje yra darbo jėgos trūkumas, įmonės priverstos kelti atlyginimus, kad pritrauktų ir išlaikytų darbuotojus.
- Bendrasis vidaus produktas (BVP): augant ekonomikai, tikimasi, kad augs ir šalies gyventojų atlyginimai, todėl MMA peržiūrimas, siekiant užtikrinti jo atitiktį bendroms ekonomikos tendencijoms.
- Politika ir socialinė politika: vyriausybės sprendimai (pavyzdžiui, rinkiminiai pažadai, socialinės gerovės didinimas) taip pat gali turėti įtakos MMA augimui.
Kaip minimalus atlyginimas paveikia šalies ekonomiką?
Minimalus atlyginimas gali turėti įvairų poveikį tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek plačiai šalies ekonomikai:
- Gyventojų perkamoji galia.
- Teigiamas poveikis: didėjant MMA, didėja ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų perkamoji galia, todėl jie gali daugiau išleisti prekėms bei paslaugoms. Tai gali skatinti vidaus vartojimo augimą ir teigiamai veikti šalies BVP.
- Galimos rizikos: jeigu minimalus atlyginimas didėja labai sparčiai, o verslas negali prisitaikyti, tai gali lemti kainų augimą arba net verslo traukimąsi bei darbo vietų mažėjimą.
- Darbo rinka ir konkurencingumas.
- Teigiamas poveikis: aukštesnis MMA gali padėti sumažinti darbo jėgos emigraciją, kadangi darbuotojams atsiranda daugiau finansinių paskatų likti šalyje. Be to, didesnės algos gali skatinti ir darbo našumo didėjimą (kai atlyginimų kėlimą lydi investicijos į darbuotojų kvalifikaciją ir gamybos efektyvumą).
- Galimos rizikos: jei MMA didėja sparčiau nei darbo produktyvumas, kai kurie darbdaviai gali nuspręsti mažinti etatus arba investicijas perkelti į kitus regionus, kur darbo jėga pigesnė.
- Verslo sąlygos.
- Teigiamas poveikis: motyvuoja įmones investuoti į technologijas ir personalo mokymą, taip didinant efektyvumą bei našumą.
- Galimos rizikos: mažesnės įmonės gali susidurti su padidėjusiomis sąnaudomis bei turėti mažesnę galimybę plėtrai arba būti priverstos ieškoti kitų būdų mažinti išlaidas (pvz., peržiūrėti darbuotojų skaičių, pakeisti darbo sąlygas, mažinti etatus).
Apskritai, teisingai suderintas minimalus atlyginimas gali prisidėti prie ekonomikos augimo, skatinti vidaus vartojimą bei užtikrinti socialinį stabilumą. Tačiau visuomet būtina atsižvelgti į šalies verslo aplinkos ypatumus, makroekonominius rodiklius bei tarptautinį konkurencingumą.