Išlaidos – įmonės ar asmens patirtos sąnaudos, susijusios su prekių įsigijimu, paslaugų teikimu ar veiklos vykdymu per tam tikrą laikotarpį. Jos mažina pelną ir yra būtinos veiklai užtikrinti bei pajamoms generuoti. Išlaidos registruojamos vadovaujantis kaupimo principu, kai jos patiriamos, o ne kai sumokamos. Išlaidos gali būti skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines, kintamąsias ir pastovias – […]
Kaupimo principas – buhalterinės apskaitos principas, pagal kurį pajamos ir sąnaudos registruojamos tuo momentu, kai jos uždirbamos arba patiriamos, o ne tada, kai gaunami ar sumokami pinigai. Šis metodas leidžia tiksliau atspindėti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus per konkretų laikotarpį. Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje fiksuojamos, kai prekės ar paslaugos faktiškai suteiktos, net jei […]
Kontribucija – finansinis ar materialus įnašas, kurį asmuo ar organizacija skiria bendram tikslui, veiklai ar projektui įgyvendinti. Ji gali būti savanoriška arba privaloma, ir dažnai naudojama apibūdinti verslo, socialiniuose, politiniuose ar finansiniuose kontekstuose atliekamus indėlius. Kontribucija padeda užtikrinti veiklos tęstinumą ir bendrą vertės kūrimą. Versle šis terminas dažnai vartojamas ir kaip „kontribucinis pelnas“ (angl. contribution […]
Svertas – finansinis mechanizmas, kai naudojamos pasiskolintos lėšos siekiant padidinti investicijų grąžą. Jis leidžia investuotojui ar įmonei kontroliuoti didesnio dydžio turtą nei būtų įmanoma vien nuosavomis lėšomis, tačiau kartu padidina ir riziką. Kuo didesnis svertas, tuo stipresnis tiek pelno, tiek nuostolio poveikis. Svertas dažnai taikomas tiek įmonių finansuose, tiek investavime – pavyzdžiui, perkant akcijas su […]
Keinsizmas – ekonominė teorija, suformuota Johno Maynardo Keyneso, teigianti, kad valstybė turi aktyviai kištis į ekonomiką, ypač per krizes, reguliuodama paklausą fiskalinėmis ir monetarinėmis priemonėmis. Pagrindinis tikslas – stabilizuoti ekonomiką, mažinti nedarbą ir skatinti augimą, kai rinka pati to padaryti nepajėgia. Keinsistai tiki, kad laisvoji rinka ne visada automatiškai pasiekia pusiausvyrą, todėl būtinas vyriausybės vaidmuo […]
Skurdo riba – minimali pajamų suma, laikoma būtina patenkinti pagrindinius žmogaus poreikius, tokius kaip maistas, būstas, drabužiai ir būtiniausios paslaugos. Asmenys ar namų ūkiai, gyvenantys žemiau šios ribos, laikomi gyvenančiais skurde. Šis rodiklis padeda vertinti socialinę atskirtį ir formuoti socialinės politikos priemones. Skurdo riba gali būti absoliuti (fiksuota vertė, pvz., 2,15 JAV dolerio per dieną […]
Europos ekonominė erdvė (EEE) – bendra ekonominė erdvė, jungianti Europos Sąjungos (ES) šalis ir tris Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) nares: Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną. EEE leidžia laisvai judėti prekėms, paslaugoms, kapitalui ir asmenims tarp šių valstybių, užtikrinant bendrosios rinkos veikimą už ES ribų. EEE susikūrė 1994 m., siekiant išplėsti ES vidaus rinką į kitas […]
Debitorinis įsiskolinimas – pirkėjų ar klientų įsipareigojimai įmonei už gautas prekes ar paslaugas, kai apmokėjimas atidedamas. Tai trumpalaikio turto dalis, rodanti, kiek įmonė turi gauti pinigų per nustatytą laikotarpį. Šio rodiklio valdymas svarbus siekiant išlaikyti likvidumą ir efektyvų pinigų srautų planavimą. Debitorinis įsiskolinimas dažniausiai atsiranda parduodant prekes ar paslaugas su atidėtu mokėjimu – pavyzdžiui, 30 […]
Diskontas – suma arba procentinė nuolaida, kuria sumažinama būsima pinigų suma, siekiant nustatyti jos dabartinę vertę. Tai esminis finansų principas, naudojamas vertinant investicijas, paskolas ar vertybinius popierius, atsižvelgiant į pinigų vertės laikui bėgant pokytį. Diskontavimas leidžia palyginti pinigų srautus skirtingu metu. Finansų srityje diskontas taikomas apskaičiuojant dabartinę obligacijų, paskolų ar kitų piniginių srautų vertę, naudojant […]
Atsargų apyvartumas – finansinis rodiklis, parodantis, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį įmonės atsargos yra parduodamos ir papildomos iš naujo. Jis apskaičiuojamas dalijant parduotų prekių savikainą iš vidutinės atsargų vertės, taip įvertinant atsargų valdymo efektyvumą. Didesnis apyvartumas reiškia greitesnę atsargų apyvartą ir efektyvesnį kapitalo naudojimą. Šis rodiklis ypač svarbus mažmeninėje prekyboje, gamyboje ir logistikos sektoriuose, […]
