NPD (neapmokestinamasis pajamų dydis) – gyventojo pajamų dalis, nuo kurios nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM). NPD sumažina apmokestinamąsias pajamas, todėl mažina bendrą mokesčių naštą, ypač mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. NPD dydis Lietuvoje priklauso nuo: NPD taikomas mėnesiui arba metams, o jo dydį ir taikymo tvarką kasmet nustato valstybė. Tai svarbi socialinės politikos priemonė, siekianti […]
ETF (biržoje prekiaujamas fondas, angl. Exchange-Traded Fund) – investicinis fondas, kurio vienetais galima prekiauti biržoje kaip įprastomis akcijomis. ETF seka tam tikrą indeksą, sektorių, žaliavą ar kitą turto klasę, siekdamas atkartoti jo grąžą. ETF pagrindiniai bruožai: ETF tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems investuotojams, nes leidžia lengvai pasiekti skirtingas rinkas ar turto klases (akcijas, obligacijas, žaliavas, […]
Merkantilizmas – ekonominė teorija ir politika, vyravusi Europoje XVI–XVIII a., teigianti, kad šalies turtas ir galia priklauso nuo sukaupto aukso ir sidabro kiekio. Todėl valstybės siekė skatinti eksportą, riboti importą ir kaupti teigiamą prekybos balansą. Pagrindiniai merkantilizmo principai: Merkantilizmas laikomas ekonominio nacionalizmo pradžia. Nors ši teorija vėliau buvo kritikuojama (ypač Adamo Smito ir klasikinės ekonomikos […]
Kapitalas – ekonominis išteklius, naudojamas prekių ar paslaugų gamybai, kuris pats nėra skirtas tiesioginiam vartojimui. Tai gali būti finansinės lėšos, gamybinė įranga, pastatai, technologijos ar kiti ilgalaikiai turtai, padedantys kurti vertę ir generuoti pajamas. Kapitalas skirstomas į kelias formas: Kapitalas yra vienas iš pagrindinių gamybos veiksnių kartu su darbu, žeme ir verslumu. Jis būtinas tiek […]
Kritinio likvidumo koeficientas – finansinis rodiklis, rodantis įmonės gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus greitai realizuojamu turtu, neįtraukiant atsargų. Jis vertinamas kaip griežtesnė trumpalaikio mokumo priemonė nei bendras likvidumo koeficientas, nes atsargos gali būti nepakankamai likvidžios. Formulė: Šis koeficientas parodo, kiek kartų įmonė gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus turimomis grynaisiais pinigais, gautinomis sumomis ir kitomis lengvai realizuojamomis priemonėmis. […]
Asignavimas – valstybės ar kitos organizacijos lėšų skyrimas konkrečiam tikslui, programai ar išlaidų rūšiai pagal patvirtintą biudžetą. Tai yra oficialus finansinių išteklių paskirstymas, dažniausiai viešojo sektoriaus veikloje, siekiant užtikrinti suplanuotų funkcijų vykdymą. Asignavimai naudojami: Asignavimas grindžiamas teisės aktais, planavimo dokumentais ir finansinio valdymo taisyklėmis. Efektyvus asignavimų paskirstymas ir kontrolė yra svarbi viešųjų finansų valdymo dalis, […]
A priori – lotyniškas terminas, reiškiantis „iš anksto“ arba „prieš patyrimą“. Jis vartojamas filosofijoje, logikoje ir ekonomikoje kalbant apie žinias, samprotavimus ar išvadas, grindžiamas teoriniais principais, o ne empiriniais stebėjimais ar patirtimi. Pavyzdžiui, a priori teiginys yra toks, kurio teisingumas gali būti nustatytas vien logiškai, be būtinybės jį tikrinti praktiškai (pvz., „visi trikampiai turi tris […]
Perteklius – situacija, kai tam tikrų išteklių, prekių ar paslaugų kiekis viršija realų poreikį arba paklausą. Ekonomikoje perteklius dažniausiai reiškia pasiūlos perteklių rinkoje, dėl kurio mažėja kainos ir kaupiasi neišparduoti likučiai. Perteklius gali būti: Pasiūlos perteklius dažnai susidaro dėl netiksliai įvertintos paklausos, staigaus vartojimo sumažėjimo ar perdėto gamybos masto. Jis gali lemti sandėliavimo kaštus, nuostolius […]
Ekvivalentas – dydis, reiškinys ar vienetas, kuris savo verte, funkcija ar poveikiu yra lygus kitam, nors gali skirtis forma ar išraiška. Ekonomikoje, finansuose ir teisėje ekvivalentas dažnai naudojamas siekiant apibrėžti lygiavertiškumą mainuose, pinigų vertei, prekių kiekiui ar paslaugoms. Pavyzdžiai: Ekvivalentiškumo principas svarbus siekiant sąžiningumo mainuose, teisinio aiškumo ir finansinės atskaitomybės tikslumo.
Restruktūrizacija – organizacinis arba finansinis pokytis, kurio tikslas – pagerinti įmonės veiklos efektyvumą, konkurencingumą ar išspręsti finansinius sunkumus. Ji gali apimti verslo modelio, organizacinės struktūros, skolų, turto ar procesų pertvarkymą. Restruktūrizacija gali būti: Restruktūrizacija dažnai vykdoma siekiant išvengti bankroto, padidinti pelningumą, prisitaikyti prie rinkos pokyčių ar pritraukti naujų investicijų. Sėkminga restruktūrizacija reikalauja išsamios analizės, aiškaus […]
