Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) – 1951 m. įkurta pirmoji Europos integracijos organizacija, siekusi suvienyti Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių anglies bei plieno pramonę. Ši bendrija laikoma Europos Sąjungos pirmtake, kurios tikslas buvo užtikrinti taiką ir ekonominį bendradarbiavimą po Antrojo pasaulinio karo.
EAPB steigėjai – Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – sutarė bendrai valdyti strateginius išteklius (anglį ir plieną), kad nė viena šalis negalėtų slaptai ruoštis karui. Bendrija įtvirtino viršnacionalinį valdymo modelį, kuris tapo pagrindu vėlesnėms integracijos formoms: Europos ekonominei bendrijai (EEB) ir galiausiai Europos Sąjungai (ES). EAPB veikė 50 metų – iki 2002 m., kai jos sutartis nustojo galioti. Nors bendrija buvo panaikinta, jos institucinis paveldas liko ES struktūroje.