Laisvai samdomas darbuotojas – savarankiškai dirbantis asmuo, teikiantis paslaugas pagal individualius susitarimus, o ne pagal darbo sutartį su darbdaviu. Jis pats organizuoja savo darbą, prisiima atsakomybę už rezultatus, pats moka mokesčius ir dažnai dirba keliems klientams vienu metu. Tokie darbuotojai dažniausiai dirba kūrybinėse, IT, konsultavimo, vertimo, rašymo ar dizaino srityse. Laisvai samdomas darbas suteikia lankstumą, […]
Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) – 1951 m. įkurta pirmoji Europos integracijos organizacija, siekusi suvienyti Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių anglies bei plieno pramonę. Ši bendrija laikoma Europos Sąjungos pirmtake, kurios tikslas buvo užtikrinti taiką ir ekonominį bendradarbiavimą po Antrojo pasaulinio karo. EAPB steigėjai – Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – […]
Juridinis asmuo – organizacija, turinti atskirą teisinį subjektiškumą, t. y. galinti savarankiškai įgyti teises, prisiimti pareigas, sudaryti sutartis, turėti turtą ir būti atsakinga pagal įstatymus. Juridinis asmuo veikia savo vardu ir atsako už savo prievoles, atskirai nuo steigėjų ar dalininkų. Juridiniai asmenys gali būti pelno siekiantys (pvz., uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, mažosios bendrijos) ir […]
Vartotojų kainų indeksas (VKI) – vienas svarbiausių infliacijos matavimo rodiklių, parodantis, kaip laikui bėgant keičiasi prekių ir paslaugų, kurias perka vidutinis vartotojas, kainų lygis. Jis apskaičiuojamas lyginant dabartinių kainų krepšelio vertę su baziniu laikotarpiu, išreiškiant pokytį procentais. VKI apima kasdienes vartojimo prekes ir paslaugas: maistą, būstą, transportą, sveikatos priežiūrą, švietimą ir kt. Šį indeksą dažnai […]
Investicinis portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys, kuriame gali būti akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, investiciniai fondai, grynieji pinigai ar kiti turtai. Portfelio tikslas – diversifikuoti riziką ir pasiekti optimalų grąžos bei rizikos santykį pagal investuotojo tikslus, laikotarpį ir rizikos toleranciją. Portfelis gali būti aktyviai valdomas (kai investuotojas arba valdytojas aktyviai priima sprendimus) arba pasyviai […]
Mastrichto kriterijai – ekonominiai ir finansiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, siekdamos įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos. Šie kriterijai nustatyti 1992 m. Mastrichto sutartyje, siekiant užtikrinti stabilumą ir konvergenciją tarp euro zonos šalių. Pagrindiniai Mastrichto kriterijai: Šių kriterijų laikymasis rodo šalies ekonominį stabilumą ir pasirengimą prisijungti prie bendros valiutos […]
Fiskalinė politika – valdžios sprendimų visuma, susijusi su valstybės pajamų (mokesčių) rinkimu ir išlaidų paskirstymu, siekiant reguliuoti ekonomikos augimą, užimtumą, infliaciją ir biudžeto balansą. Tai vienas pagrindinių makroekonomikos valdymo įrankių šalia monetarinės politikos. Fiskalinė politika gali būti: Per fiskalinę politiką vyriausybės daro tiesioginę įtaką vidaus paklausai, investicijų klimatui, socialiniam teisingumui ir valstybės skolai. Jos veiksmingumas […]
Pasyvios pajamos – reguliarios pajamos, gaunamos be aktyvaus kasdienio darbo ar tiesioginio dalyvavimo veikloje. Jos dažniausiai kyla iš investicijų, turto nuomos, autorinių teisių ar verslo sistemų, kurios veikia savarankiškai. Pasyvios pajamos leidžia uždirbti nuolat, net ir neskiriant tam daug laiko ar pastangų. Dažniausi pasyvių pajamų šaltiniai: dividendai, palūkanos, nuomos pajamos, licencijos ar autoriniai mokesčiai, pajamos […]
Ataskaitinis laikotarpis – apibrėžtas laiko tarpas, per kurį įmonė sudaro ir pateikia finansines ar veiklos ataskaitas. Jis gali būti mėnesinis, ketvirtinis, metinis ar kitos trukmės, priklausomai nuo teisinių reikalavimų, įmonės politikos ar vidaus analizės poreikių. Ataskaitinis laikotarpis užtikrina duomenų palyginamumą ir nuoseklumą. Dažniausiai naudojamas metinis ataskaitinis laikotarpis, kuris paprastai sutampa su kalendoriniais metais (sausio 1 […]
Diskonto norma – procentinis dydis, naudojamas būsimiems pinigų srautams diskontuoti (t. y. paversti dabartine verte). Ji atspindi kapitalo kainą, investicijų riziką ar alternatyvių galimybių kaštus. Kuo didesnė diskonto norma, tuo mažesnė būsimo pajamų srauto dabartinė vertė. Diskonto norma plačiai taikoma investicijų vertinime, skaičiuojant grynąją dabartinę vertę (NPV) ar vidinę grąžos normą (IRR). Ji gali būti […]
