Pagal bazinį scenarijų 2026–2027 m. benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje greičiausiai išliks padidėjusio, bet ne nuolat kylančio lygio: benzinas gali svyruoti arti dabartinių lygių arba nežymiai brangti dėl mokesčių, o dyzelinas išliks jautresnis didmeninių kainų, logistikos ir akcizų pokyčiams. Tai yra prognozė, o ne garantuotos konkrečios kuro kainos. Galutinė kryptis priklausys nuo Brent naftos kainos, didmeninių degalų kainų, akcizų, PVM, CO₂ dedamosios, EUR/USD kurso ir geopolitinės rizikos.
Trumpa 2026–2027 m. kuro kainų prognozė
| Scenarijus | Poveikis benzinui | Poveikis dyzelinui | Pagrindinė prielaida |
|---|---|---|---|
| Bazinis scenarijus | Kaina svyruoja panašiame intervale, galimas nedidelis brangimas dėl mokesčių ir sezoniškumo. | Išlieka brangesnis ir jautresnis nei benzinas, bet be naujo naftos šoko kainos neturėtų kilti tiesia linija. | Brent stabilizuojasi arba palaipsniui mažėja, o mokesčių poveikis iš dalies kompensuojamas rinkos korekcijomis. |
| Brangimo scenarijus | Benzinas brangsta, jei Brent vėl kyla, euras silpnėja, o akcizų ir CO₂ dedamosios augimas pilnai persikelia į kainą. | Dyzelinas brangsta labiau, jei trūksta dyzelino produktų, didėja transporto paklausa arba nepalankiai keičiasi didmeninės maržos. | Naftos šuolis, tiekimo sutrikimai, silpnesnis euras, didesni mokesčiai arba geopolitinis rizikos priedas. |
| Pigimo scenarijus | Benzinas pinga, jei Brent krenta, didmeninės kainos mažėja ir konkurencija degalinėse stiprėja. | Dyzelinas pinga, tačiau lėčiau, jei išlieka didesnė logistikos, žemės ūkio ir pramonės paklausa. | Naftos pasiūla atsigauna, paklausa silpnesnė, EUR/USD palankus, o mokesčių pakeitimų nėra arba jie švelninami. |
Kas labiausiai lems kuro kainas Lietuvoje?
Brent naftos kaina ir didmeninės degalų kainos
Brent nafta yra vienas svarbiausių signalų, bet ji nėra vienintelis veiksnys, pagal kurį keičiasi kainos degalinėse. Lietuvoje vartotojas perka ne žaliavinę naftą, o perdirbtą produktą – benziną, dyzeliną arba SND. Todėl tarp Brent pokyčio ir galutinės kainos yra keli tarpiniai sluoksniai: perdirbimo maržos, didmeninė kaina, logistika, atsargos, konkurencija tarp degalinių ir mokesčiai.
2026 m. birželio 12 d. LEA duomenimis, vidutinė benzino kaina Lietuvoje buvo apie 1,761 Eur/l, dyzelino – apie 1,830 Eur/l, SND – apie 0,830 Eur/l. Tą pačią savaitę didmeninė benzino kaina buvo apie 1,56 Eur/l, dyzelino – apie 1,65 Eur/l, o Brent birželio 11 d. siekė apie 90 USD už barelį. Tai rodo, kad rinkoje tuo metu veikė ne tik mokesčiai, bet ir aukštesnė naftos bei produktų kainų bazė.
Degalinių kainos dažnai reaguoja su vėlavimu. Kai nafta pinga, vartotojai ne visada iš karto mato tokį pat kritimą degalinėse, nes dalis kuro būna nupirkta anksčiau, o didmeninė ir mažmeninė grandys kainas koreguoja palaipsniui. Kai nafta brangsta staigiai, kainų reakcija gali būti greitesnė.
Akcizai, CO₂ dedamoji ir PVM
Mokesčiai gali didinti litro kainą net tada, kai nafta nebrangsta. Degalų kainoje yra akcizas, CO₂ dedamoji, o nuo visos apmokestinamosios vertės skaičiuojamas standartinis 21 proc. PVM. Todėl akcizo padidėjimas praktiškai brangina ne tik „pliką“ mokestį, bet ir PVM dalį, nes PVM skaičiuojamas nuo kainos su akcizu.
2026 m. Lietuvoje bešviniam benzinui taikomas 562 Eur už 1 000 litrų akcizas, sudarytas iš 466 Eur pastoviosios dalies ir 96 Eur CO₂ dedamosios. Dyzeliniams degalams įprastas 2026 m. tarifas yra 553,6 Eur už 1 000 litrų, sudarytas iš 500 Eur pastoviosios dalies ir 53,6 Eur CO₂ dedamosios. SND, naudojamoms kaip variklių degalai, taikomas tarifas skaičiuojamas tonomis, todėl tiesiogiai lyginti su benzino ir dyzelino litrais reikia atsargiai.
Dyzelinui 2026 m. buvo taikytas laikinas akcizo pastoviosios dalies sumažinimas iki 2026 m. birželio 15 d. Tokios laikinos priemonės gali trumpam sumažinti kainos spaudimą, tačiau prognozuojant 2027 m. jų negalima laikyti nuolatine baze, nebent būtų priimtas naujas politinis sprendimas.
EUR/USD kursas
Nafta tarptautinėse rinkose paprastai kotiruojama JAV doleriais. Lietuvos vartotojas degalinėje moka eurais, todėl svarbus ne tik Brent lygis doleriais, bet ir euro bei dolerio santykis. Jei Brent kaina nekinta, bet euras silpnėja dolerio atžvilgiu, importuojama nafta ir naftos produktai euro zonoje gali brangti. Jei euras stiprėja, dalis doleriais išreikšto kainų spaudimo gali sumažėti.
Geopolitinė rizika ir tiekimo sutrikimai
Degalai ypač jautrūs geopolitikai. Konfliktai naftą išgaunančiuose regionuose, laivybos sutrikimai, sankcijos, perdirbimo gamyklų prastovos arba dyzelino produktų trūkumas gali sukelti greitą didmeninių kainų šuolį. Tokiais laikotarpiais dyzelinas dažnai reaguoja stipriau, nes jis svarbus krovinių transportui, žemės ūkiui, pramonei ir viešajam sektoriui.
Benzino, dyzelino ir SND prognozė atskirai
Benzino kainų prognozė 2026–2027 m.
Benzino kainų kryptis 2026–2027 m. pagal bazinį scenarijų – panašus arba šiek tiek aukštesnis lygis nei 2026 m. viduryje, su įprastais sezoniniais svyravimais. Vasarą benzino paklausa dažnai didėja dėl kelionių, todėl trumpalaikiai brangimai galimi net tada, kai nafta nekyla labai stipriai. Rudenį ir žiemą paklausos spaudimas gali mažėti.
Pagrindinis benzino brangimo argumentas yra mokestinė dalis: akcizas ir CO₂ dedamoji sudaro reikšmingą litro kainos dalį, o PVM padidina bet kokį mokestinį pokytį galutinėje kainoje. Tačiau benzinas gali ir pigti, jei Brent mažėtų, euras stiprėtų dolerio atžvilgiu, o didmeninės kainos kristų greičiau nei didėtų mokesčiai.
Dyzelino kainų prognozė 2026–2027 m.
Dyzelinas 2026–2027 m. išlieka rizikingesnė kuro rūšis kainų prognozės požiūriu. Jo kaina svarbi ne tik lengvųjų automobilių vairuotojams, bet ir transporto įmonėms, logistikai, statyboms, žemės ūkiui ir prekybos grandinėms. Net kelių centų pokytis dyzelino litre gali persikelti į vežimo savikainą, o vėliau – į prekių ar paslaugų kainas.
Bazinis scenarijus dyzelinui: kaina gali išlikti aukštesnė už benzino kainą arba bent jau svyruoti labai arti jos, jei didmeninė dyzelino rinka išliks įtempta. Brangimo scenarijuje dyzelinas labiausiai kiltų tada, jei sutriktų naftos produktų tiekimas, padidėtų perdirbimo maržos arba vėl būtų priimti mokesčių sprendimai, didinantys litro kainą. Pigimo scenarijuje dyzelinas mažėtų, jei Brent ir dyzelino didmeninės kainos kristų, o paklausa Europoje būtų silpnesnė.
Dyzelino prognozėje būtina atskirti dvi dalis: rinkos kainą ir mokesčius. Rinkos dalis gali mažėti kartu su Brent arba didmeninėmis kainomis, bet mokesčių dalis gali veikti priešinga kryptimi. Todėl 2027 m. dyzelinas gali neatpigti tiek, kiek leistų vien tik naftos kainos kritimas.
SND / LPG kainų prognozė
SND / LPG kainų prognozė turėtų būti vertinama atsargiau, nes ši kuro rūšis turi mažesnę rinkos dalį, o kainoms didelę įtaką daro tiekimo kanalai, sezoninė paklausa ir akcizų struktūra. 2026 m. viduryje SND išliko gerokai pigesnės už benziną ir dyzeliną skaičiuojant litrais, tačiau jų mokestinė našta taip pat didėja. Bazinis scenarijus – SND išlieka pigesnė alternatyva, bet jos atotrūkis nuo kitų degalų gali mažėti, jei akcizų ir CO₂ dedamosios pokyčiai bus perkelti į mažmeninę kainą.
Kas gali keistis 2027 m.?
2027 m. svarbiausi bus trys klausimai: ar keisis nacionaliniai akcizai, kaip bus taikoma CO₂ dedamoji ir kokia bus naftos bei naftos produktų rinka po 2026 m. svyravimų. Jeigu galios ankstesnis CO₂ dedamosios didėjimo grafikas ir nebus naujų švelninimo sprendimų, mokesčių poveikis 2027 m. gali būti branginantis net ir tuo atveju, jei Brent kaina nebebus tokia aukšta kaip 2026 m. epizodais.
Tačiau 2027 m. nereikėtų automatiškai tapatinti su pilnu ETS2 kainų poveikiu degalams. Naujausiuose oficialiuose Europos Sąjungos šaltiniuose ETS2 visiškas veikimas siejamas su 2028 m. Europos Komisijos informacijoje nurodoma, kad sistema turi tapti visiškai veikianti 2028 m., o EEA taip pat aiškina, kad nuo 2028 m. ETS2 išplės anglies kainodarą į kelių transporto iškastinį kurą. Todėl 2027 m. poveikį reikia aiškinti atsargiai: rinkoje gali atsirasti pasirengimo, lūkesčių ir administracinių kaštų, bet pilno ETS2 veikimo priskyrimas 2027 m. būtų per griežtas.
2027 m. degalų kainas taip pat paveiks tai, ar po 2026 m. geopolitinių įtampų atsigaus pasiūla, ar nebus naujų sankcijų, ar Europos perdirbimo pajėgumai veiks stabiliai. Jei naftos pasiūla didės, o paklausa silpnės, rinkos dalis gali mažinti kainą. Jei kartu didės mokesčiai, galutinis rezultatas vairuotojui gali būti ne pigimas, o tik mažesnis brangimas.
Kada prognozė gali nepasitvirtinti?
- Brent šuolis arba staigus kritimas. Jei nafta pakiltų gerokai virš bazinio scenarijaus arba kristų sparčiau, degalų kainos Lietuvoje keistųsi kita kryptimi.
- Akcizų sprendimai. Naujas akcizų padidinimas, sumažinimas arba laikinos lengvatos pratęsimas tiesiogiai pakeistų kainų bazę.
- EUR/USD pokytis. Silpnesnis euras brangintų doleriais kotiruojamą naftą euro zonos vartotojams, stipresnis euras poveikį mažintų.
- Tiekimo sutrikimai. Konfliktai, laivybos apribojimai, perdirbimo gamyklų problemos arba produktų trūkumas gali pakelti didmenines kainas net be ilgalaikio Brent augimo.
- Didmeninių maržų pokyčiai. Benzino ir dyzelino didmeninės kainos gali skirtis nuo Brent krypties, jei keičiasi perdirbimo maržos ir atsargų lygis.
- ES reguliavimo korekcijos. ETS2, socialinio klimato priemonių ar nacionalinių įgyvendinimo taisyklių pokyčiai gali pakeisti 2027–2028 m. lūkesčius.
Ką tai reiškia vairuotojams ir transporto įmonėms?
Lengvojo automobilio vairuotojui net nedidelis pokytis atrodo ribotas, bet per mėnesį ar metus jis tampa pastebimas. Jeigu benzinas arba dyzelinas pabrangsta 5 ct/l, pilnas 50 litrų bakas kainuoja 2,50 Eur daugiau. Vienam užpylimui tai nėra didelė suma, bet dažnai važinėjant ji kaupiasi.
Transporto įmonėms poveikis daug didesnis. Jei dyzelinas pabrangsta 10 ct/l, 10 000 litrų kuro reiškia 1 000 Eur papildomų sąnaudų. Jei įmonė per mėnesį sunaudoja 100 000 litrų, toks pats 10 ct/l pokytis jau reiškia 10 000 Eur. Todėl dyzelino prognozė verslui yra ne tik degalinės kainos klausimas, bet ir maršrutų, sutarčių, atsargų bei kainodaros rizikos klausimas.
Vairuotojams svarbiausia suprasti, kad 2026–2027 m. kainos greičiausiai nebus stabilios kiekvieną savaitę. Bazinis scenarijus nėra „kainos nejudės“, o veikiau „kainos svyruos be ilgalaikio nekontroliuojamo brangimo, jei nebus naujo naftos ar mokesčių šoko“.
Kokius rodiklius verta stebėti 2026–2027 m.?
Norint suprasti, ar benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brangs, pigs ar išliks panašaus lygio, verta stebėti ne vieną degalinės kainą, o visą rodiklių rinkinį. Pirmiausia – LEA kasdienes degalų kainas Lietuvos degalinėse ir LEA savaitines apžvalgas, nes jos parodo realų mažmeninės rinkos pokytį Lietuvoje. Antra – Brent naftos kainą, nes ji duoda kryptį žaliavų rinkai. Trečia – didmenines benzino ir dyzelino kainas Lietuvoje, nes jos dažnai paaiškina, kodėl mažmeninės kainos keičiasi ne iš karto.
Taip pat verta stebėti akcizų pakeitimus, CO₂ dedamosios grafiką, PVM taisykles ir laikinų lengvatų sprendimus. 2027 m. ypač svarbu sekti, ar nacionaliniai mokesčių sprendimai bus keičiami, ar liks galioti suplanuoti tarifai. Galiausiai būtina sekti Europos Komisijos informaciją apie ETS2, nes naujausiuose oficialiuose ES šaltiniuose visiškas ETS2 veikimas siejamas su 2028 m., o tai reiškia, kad 2027 m. kainų pokyčius reikia vertinti per nacionalinių mokesčių, rinkos lūkesčių ir pasirengimo, bet ne per pilnai veikiančios ETS2 sistemos prizmę.
Rengiu informacinio ir edukacinio pobūdžio straipsnius, kurie yra skirti padėti asmenims susipažinti su finansiniais terminais, asmeninių finansų valdymu ir kitais susijusiais klausimais. Rengiant turinį remiuosi pirminiais, autoritetingais šaltiniais (pvz. Lietuvos banko, VMI, Sodros ir kitų institucijų parengta informacija ir šaltiniais), o rengiant finansines skaičiuokles ar kitą interaktyvų turinį, vadovaujuosi teisės aktais ir naujausiomis jų redakcijomis.
Mano patirtis rengiant informacinį ir edukacinį finansų temos turinį yra daugiau nei 10 metų. Per šį laikotarpį teko rengti turinį keliems tokio pobūdžio portalams, taip pat kitomis aplinkybėmis.