Pasinaudokite atostoginių skaičiuokle ir sužinokite, kiek atostoginių jums priklauso bei kaip juos apskaičiuoti.
Kaip skaičiuojami atostoginiai?
- Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) nustatymas. Apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis dienos darbo užmokestis, remiantis paskutinių trijų mėnesių (neįskaitant atostogų mėnesio) darbo užmokesčiu ir faktiškai dirbtų darbo dienų skaičiumi per tą laikotarpį.
- Atostoginių sumos apskaičiavimas. Gautas vidutinis dienos darbo užmokestis dauginamas iš atostogų metu tenkančių darbo dienų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką.
Svarbūs aspektai
- Papildomos išmokos. Į VDU įtraukiami visi priedai, priemokos ir premijos, jei jie susiję su jau atlikto darbo rezultatais. Tačiau premijos, skirtos, pavyzdžiui, jubiliejaus proga ar kaip paskata būsimam darbui, į atostoginių skaičiavimą neįtraukiamos.
- Nedarbingumas ir prastovos. Laikotarpiai, per kuriuos darbuotojas sirgo ar buvo prastovoje, gali sumažinti VDU, nes mažėja faktiškai dirbtų dienų skaičius.
- Atostoginių išmokėjimo terminas. Atostoginiai turi būti išmokėti iki atostogų pradžios. Jei jie išmokami pavėluotai, darbuotojas įgyja teisę į tiek papildomų atostogų dienų, kiek dienų buvo pavėluota išmokėti atostoginius, jei jis pateikia prašymą per 3 darbo dienas po atostogų.
- Nepanaudotos atostogos. Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojui gali būti išmokama tik nutraukus darbo sutartį. Jei darbuotojas sukaupia daugiau nei trejų metų nepanaudotas atostogas, darbdavys turi teisę senesnes nei 3 metų sukauptas atostogas „nubraukti“, tačiau tai nėra privaloma ir priklauso nuo darbdavio politikos.
Kas yra atostoginiai?
Atostoginiai – tai piniginė kompensacija, kurią darbuotojas gauna už laikotarpį, praleistą kasmetinėse atostogose. Ši išmoka užtikrina, kad darbuotojas atostogų metu gautų pajamas, panašias į įprastą darbo užmokestį.
Rengiu informacinio ir edukacinio pobūdžio straipsnius, kurie yra skirti padėti asmenims susipažinti su finansiniais terminais, asmeninių finansų valdymu ir kitais susijusiais klausimais. Rengiant turinį remiuosi pirminiais, autoritetingais šaltiniais (pvz. Lietuvos banko, VMI, Sodros ir kitų institucijų parengta informacija ir šaltiniais), o rengiant finansines skaičiuokles ar kitą interaktyvų turinį, vadovaujuosi teisės aktais ir naujausiomis jų redakcijomis.
Mano patirtis rengiant informacinį ir edukacinį finansų temos turinį yra daugiau nei 10 metų. Per šį laikotarpį teko rengti turinį keliems tokio pobūdžio portalams, taip pat kitomis aplinkybėmis.