Išvestinės finansinės priemonės – tai finansiniai instrumentai, kurių vertė priklauso nuo kito, pagrindinio turto (pvz., akcijų, valiutų, palūkanų normų, žaliavų) kainos pokyčių. Jie naudojami rizikos valdymui (apsidraudimui), spekuliacijai arba arbitražui, o jų vertė kinta priklausomai nuo pagrindinio turto rinkos svyravimų.
Pagrindiniai išvestinių priemonių tipai:
- Ištekliai (forvardai, ateities sandoriai – futures) – įsipareigojimas pirkti ar parduoti turtą nustatyta kaina ateityje;
- Pasirinkimo sandoriai (opcionai) – teisė, bet ne pareiga, pirkti ar parduoti turtą tam tikromis sąlygomis;
- Apsikeitimo sandoriai (swap’ai) – susitarimai apsikeisti pinigų srautais, dažnai palūkanų normų ar valiutų pagrindu.
Išvestinės priemonės yra plačiai naudojamos tiek institucinių investuotojų, tiek finansų įstaigų, o jų rinkos veikimą griežtai prižiūri reguliavimo institucijos. Nors jos padeda efektyviai valdyti riziką, dėl sudėtingumo ir sverto naudojimo išvestinės priemonės gali kelti didelę finansinę riziką, ypač neprofesionaliems investuotojams.
Kas yra išvestinės finansinės priemonės?